Analitinė etika neopozityvizmo ir postpozityvizmo idėjų kontekste

Santrauka

Analizuojama analitinės etikos raida nuo antimetafizinių nuostatų iki įsitikinimų apie „gėrio“ sąvokos vartosenų ir etinių sprendinių nepalyginamumą. Apžvelgiami G. Moore'o metafizikos kritikos privalumai ir trūkumai. Nagrinėjami deontologinių intuityvistų įsitikinimai, kad tarp teiginių apie pareigas yra analitiškai teisingų teiginių. Atkreipiamas dėmesys į dalinio moralės teiginių patvirtinimo pripažinimą C. Stevensono teorijoje ir į jų funkcionavimo konteksto analizę. Vėliau pasukama prie jau priimtų sprendimų bent dalinio patvirtinimo faktais. Bendro elgesio principo pasirinkimo teisingumas lieka racionaliai nepagrįstas. Teigiama, kad iš jo įmanoma logiškai kildinti konkrečius imperatyvus. Atsiranda teorijų, bandančių vertinimus logiškai kildinti iš faktų apie žmogišką prigimtį. Pradedama pripažinti kalbinio ir socialinio konteksto reikšmė, lieka tik atskirų moralinių sprendimų tyrinėjimai.