Santrauka
Straipsnyje apžvelgiamos altruizmo sampratos evoliucinėje etikoje, nagrinėjama, kas yra altruizmas, koks jo santykis su egoizmu, analizuojama altruizmo evoliucija gyvūnijos pasaulyje, žmonių raidos biologiniai ypatumai, paskatinę altruizmo atsiradimą ir įsitvirtinimą, aptariami prigimties, auklėjimo ir aplinkos įtaka altruizmo raiškai. Išskiriamos dvi faktorių grupės, labiausiai veikiančios altruistinio elgesio pasireiškimą: prigimtinės (genetinis paveldas ir emocijos, susijusios su psichikos veikla) ir kultūrinės (atsakomybės ir savojo Aš suvokimas). Teigiama, kad abipusiškam altruizmui pasireikšti yra būdingas pažadinimas. Įgimtos altruistinės dispozicijos padeda reikštis ir veikia skirtingais griežtai apibrėžtais žmogaus ontogenetinio ugdymosi laikotarpiais. Biologinis altruizmas, būdingas visų gyvų organizmų bendrijoms, yra žmonių moralinio ir socialinio altruizmo pradmuo. Sudėtingėjant žmogaus sąmonei, instinktyvus pradinis žmogaus noras padėti nelaimės ištiktajam ir bet kokios nelaimės grėsmės atveju vis labiau slepiamas, t. y. stengiamasi atsižvelgti į objektyvias ir subjektyvias situacijos aplinkybes ir nustatyti, ar verta aukotis.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija