Fenomenologinė etika: epistemologinis aspektas
-
Aleksandras Patapas
Publikuota 1999-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1999.56.6866
PDF

Reikšminiai žodžiai

Fenomenologija
etika
meilė
neapykanta
socialumas

Santrauka

Straipsnyje analizuojama fenomenologinės etikos teorijos raida. F. Brentano intencionalių aktų klasifikacija nurodo etikos pirmenybę kitų fenomenologinio mąstymo atmainų atžvilgiu. Etinio santykio pagrindu analizuojami meilės-neapykantos aktai. Jų dialektinių formų tyrimas nurodė, kad dėl jų priklausomybės nuo reprezentacijų ir sprendimų disharmonijos meilės-neapykantos aktai iš esmės pasireiškia neatskirai, bet sudaro vieningą aktų klasę. Parodyta, kad meilės-neapykantos santykis yra individualizuojantis. Meilės-neapykantos imperatyvai interpretuojami dviem plotmėmis: individualiąja – kaip šį santykį įribinantys ir paverčiantys jį etiniu santykiu veiksniai; socialine – kaip kuriantys, palaikantys ir atkuriantys socialumą. Fenomenologinė etika nekonstruoja etinio elgesio taisyklių. Etikos principų neįmanoma sukonstruoti – jie nuolat konstituojami, tematizuojant imperatyvus konkrečių meilės-neapykantos aktų pagrindu. Dėl to etika nuolat išlieka aktuali – jos principų konstitavimas neatsiejamas nuo stichiško socialumo formavimosi. Bandant socialumą reglamentuoti per institucionalizuotą teisingumo sistemą, atsiduriama anapus etinio santykio.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.