Santrauka
Straipsnyje parodoma santuokos ir šeimos tarpusavio sąveika, jų bendrumas ir skirtumai. Šios sąvokos dažnai visiškai sutapatinamos. Teigiama, kad santuokos sąvoka suponuoja šeimos sąvoką. Analogiškai ir šeimos sąvoka suponuoja santuokos sąvoką, nes šeimos turinį įprasta detalizuoti tėvų ir vaikų sąvokomis, sutuoktinių pora yra pilnos šeimos branduolys. Santuoka atsirado daug anksčiau už šeimą. Pirmoji santuokos forma buvo grupinė santuoka, kuri uždraudė santykius giminės viduje ir reiškė vienos giminės vyrų santuoką su kitos giminės moterimis. Šeima atsiranda tik iš grupinės santuokos išsivysčius porinei santuokai. Porinė šeima susikūrė porinės santuokos pagrindu ir jų egzistavimas viena be kitos buvo neįmanomas. Aptariamos ištuokos, bevaikės sutuoktinių poros, vienišos mamos sąvokos. Daroma išvada, kad absoliutaus ryšio tarp santuokos ir šeimos nėra, šios socialinės institucijos gali egzistuoti ir kartu, ir atskirai viena nuo kitos. Šiuo metu santuoka ima netekti turėtos reikšmės dėl savo nepatvarumo ir dėl to, kad lyčių santykiai išėjo už jos ribų. Visuomeniškai reikšmingesnė lieka šeima, bet santuokos vaidmens pasikeitimas atsiliepė ir šeimos vidaus santykiams.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija