Tautybė ir kalba trijų tautinių grupių sankryžoje
Straipsniai
Algis Norvilas
Ieva Valskytė-Janušaitienė
Publikuota 2007-01-01
https://doi.org/10.15388/Psichol.2007.0.2713
7-21.pdf

Reikšminiai žodžiai

kalba
tautybė
tautinė tapatybė

Kaip cituoti

Norvilas, A., & Valskytė-Janušaitienė, I. (2007). Tautybė ir kalba trijų tautinių grupių sankryžoje. Psichologija, 36, 7-21. https://doi.org/10.15388/Psichol.2007.0.2713

Santrauka

Šiame tyrime buvo žvelgiama į trijų Vilniuje gyvenančių tautinių grupių: lietuvių, rusų ir lenkų, tautinės savimonės sąsają su tautybe ir kalba. Tiriant dalyvavo Vilniaus universiteto studentai lietuviai bei Vilniaus mieste gyvenantys lietuviai, rusai ir lenkai, moksleiviai. Tyrimas buvo atliktas pasitelkus daugiamačių skalių metodiką. Dalyviams buvo pateikti Lietuvoje gyvenančių žmonių apibūdinimai, apimantys trijų tautybių asmenis: lietuvius, rusus ir lenkus, kalbančius viena iš trijų kalbų: lietuvių, rusų ir lenkų, bei kategorija „Aš pats“. Iš viso buvo dešimt apibūdinimų. Atliekant tyrimą, dalyviams knygutėse buvo pateiktos dešimties apibūdinimų porinės kombinacijos, pvz., „lenkas, gyvenantis Lietuvoje ir kalbantis lenkiškai: Aš pats.“ Dalyviai buvo prašomi visas poras įvertinti pagal panašumą pagal 9 balų skalę, kur 1 balas reiškė „labai skiriasi“, o 9 balai – „labai panašūs“. Rasta, kad lietuvių jaunimo tarpusavio artumo išgyvenimą ypač skatina lietuvių kalbos mokėjimas. Taip pat matyti tautybės ir kalbos sąveika. Rusų jaunimas vertina savo tautybę ir kalbą, bet yra atviras ir lietuviškumo poveikiui. Lenkų jaunimas save sieja su lenkų tautybe ir kalba, bet taip pat rodo aiškų priešiškumą lietuviškumui.

7-21.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.