Dvikalbė prieiga prie paskirų ir suporuotų žodžių epizodinėje atmintyje
Straipsniai
Algis Norvilas
Saint Xavier University, USA
Publikuota 2019-12-30
https://doi.org/10.15388/Psichol.2019.6
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

dvikalbystė
dvikalbis leksikonas
santykinis apdorojimas
atmintis

Kaip cituoti

NorvilasA. (2019) „Dvikalbė prieiga prie paskirų ir suporuotų žodžių epizodinėje atmintyje“, Psichologija, 600, p. 8-26. doi: 10.15388/Psichol.2019.6.

Santrauka

Keturių tyrimų metu pažvelgta į dviejų kalbų žodžių santykį dvikalbio asmens atmintyje. Dviejų kalbų žodžių santykis buvo tikrinamas, atliekant nuorodų ir tikslinių žodžių užduotį, kai, naudojantis žodžių (angliškų ar lietuviškų, pavyzdžiui, chair ar kėdė) nuorodomis, dalyviams tekdavo atkurti įsimintus tikslinius žodžius (angliškus ar lietuviškus, pavyzdžiui, TABLE ar STALAS). Vienu atveju dalyviai pirma turėjo įsiminti pavienių tikslinių žodžių (TABLE) sąrašą, o paskui dar kartą juos prisiminti padedami tapačios ar skirtingos kalbos nuorodų (chair ar kėdė). Atrasta, kad, nesvarbu, ar nuorodos buvo tos pačiõs, ar skirtingos kalbos, jos lygiai veiksmingai padėdavo prisiminti anksčiau matytus tikslinius žodžius. Taigi skirtingų kalbų žodžiai peržengia kalbos ribas ir kalbiniu atžvilgiu yra nepriklausomi. Išeitų, kad dvikalbiam asmeniui atskirų kalbų žodžiai yra betarpiškai susiję ir lygiai prieinami. Kitu atveju dalyviai pirma turėjo įsiminti nuorodų ir tikslinių žodžių poras (pavyzdžiui, chair-STALAS). Vėliau tikslinių žodžių (STALAS) prisiminimas buvo patikrintas dalyviams pateikiant arba kartu buvusias nuorodas (chair), arba jų vertimus (kėdė). Aptikta, kad tiesiogiai matytos nuorodos, palyginti su jų verstiniais atitikmenimis, kur kas geriau padėdavo prisiminti tikslinius žodžius. Šiuo atveju atrodytų, kad kalba ir žodžiai yra vienas nuo kito priklausomi. Susidaro įspūdis, kad žodžiai yra užsklęsti kalbos rėmuose. Kaip paaiškinti šiuos skirtingų kalbų žodžių santykius, susijusius su pavieniui ir poromis pateiktais žodžiais? Bandyta šiuos skirtingus duomenis aiškinti žodžių reikšme. Manyta, kad pavieniai tapačios kalbos žodžiai reikšmės atžvilgiu yra labai panašūs ir todėl nesunkiai vienas kitą atliepiantys. O žodžiai, esantys poroje, gali lengvai įgauti savitą reikšmės atspalvį ir todėl tapti nelengvai sukeičiami su kitos kalbos verstiniais žodžiais. Aiškinant šiuos duomenis platesniu mastu, jiems buvo pritaikyta Don Dulany (1997) sąmonės sampratos teorija, kuria remiantis, yra skirtumas tarp sukeliančiojo (angl. evocative) versus svarstomojo (angl. deliberative) žodžių apdorojimo.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.