Lietuvos darbo žmonių pastangos šviestis kaizerinės okupacijos priespaudoje 1915 - 1917 m.
Straipsniai
A. Endzinas
Publikuota 1962-01-06
https://doi.org/10.15388/Psichol.1962.1.4838
PDF

Reikšminiai žodžiai

kaizerinė okupacija
mokyklos
istorija

Kaip cituoti

Endzinas, A. (1962). Lietuvos darbo žmonių pastangos šviestis kaizerinės okupacijos priespaudoje 1915 - 1917 m. Psichologija, 1, 123-145. https://doi.org/10.15388/Psichol.1962.1.4838

Santrauka

1914 metų vasarą prasidėjo pirmasis pasaulinis karas. Dėl Vokietijos armijos įsiveržimo grėsmės prasidėjo taikių gyventojų ir gubernijų įstaigų evakuacija. Kartu buvo evakuotos bendrojo ir specialiojo lavinimo mokyklos, aukštesniosios liaudies mokyklos ir beveik visi žemesniųjų mokyklų mokytojai ir liaudies mokyklų direkcijos. Vokietijos pajėgų užimtoje teritorijoje, prijungtoje prie Rytų Prūsijos, buvo sukurtas karinis – okupacinis valdymas („Oberost“). Ji buvo suskirstyta į dalis, kurioms vadovavo karinė valdžia. Lietuvos darbo liaudis, kuri iki 1905 metų revoliucijos kovojo prieš carinių mokyklų vykdomą rusinimo politiką, o nuo 1905 metų – prieš caro rėžimo reakcingą politiką, reiškėsi mokyklų reikaluose, tarė savo žodį ir vokiečių okupacijos metu. Okupantai vykdė prieš švietimą nukreiptą politiką. Tačiau okupantai buvo užimti krašto plėšimu ir pradžioje apsiribojo tik rusų kalbos dėstymo uždraudimu. Vietinė darbo liaudis, pasinaudojusi 1905 metų revoliucija ir carinių mokyklų evakuacija, organizavo mokyklas, kuriose buvo dėstoma vietine kalba. Tai buvo daroma be reakcingos buržuazijos vadovavimo. Mokyklos buvo organizuojamos trūkstant kvalifikuotų mokytojų. Taip okupacijos pradžioje buvo sukurta daugiau nei tūkstantis mokyklų. „Oberost“ uždraudė mokyklų organizavimą ir išleido „Pamatines taisykles“. Jose buvo išreikšta prieš švietimą nukreipta politika, vokietinimo siekimas, mokyklų paklusimas „kulturtreger“ politikai. Šios politikos vykdymas ženkliai sumažino mokyklų skaičių. Taip pat sumažėjo ir besimokančiųjų skaičius, todėl, kad gyventojai nenorėjo leisti vaikų į vokiškas mokyklas. Šių mokyklų mokinius vertė dirbti okupantams. Elgesys su mokiniais ir pedagoginiu personalu buvo žvėriškas. Tai ypač pasireiškė Šiaulių vidurinės mokyklos mokinių sumušimu. Šiuo laikotarpiu labai paplito pogrindinės arba pusiau slaptos mokyklos. Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos suaktyvėjo ir vietinių gyventojų veikla švietimo srityje. Darbininkai organizavo vidurinių, specialiųjų ir aukštųjų mokyklų tinklą, ši veikla dar labiau suaktyvėjo po pabėgėlių grįžimo. Ypač daug buvo nuveikta kuriant sovietų valdžią Lietuvoje 1918 metais.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.