Istorinis nihilizmas ir mokslinė fantastika naujausiuose rusų ir lietuvių neo-pagoniškuose / patriotiniuose judėjimuose
Sekuliarizacija ir religija
Aušra Kristina Pažėraitė
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2010.1.2764
PDF

Reikšminiai žodžiai

rodnoverai
sarmatai
neo-pagonybė
mokslinė fantastika
istorinis nihilizmas

Kaip cituoti

Pažėraitė, A.K. (2010) “Istorinis nihilizmas ir mokslinė fantastika naujausiuose rusų ir lietuvių neo-pagoniškuose / patriotiniuose judėjimuose”, Religija ir kultūra, 7(1-2), pp. 55–82. doi:10.15388/Relig.2010.1.2764.

Santrauka

Studijoje analizuojami kai kurie alternatyvūs šių dienų religinių / nacionalinių / rasinių tapatybių konstravimo atvejai, bandant atskleisti šiuolaikinės alternatyvios religinės / tautinės / rasinės tapatybės konstravimo mechanizmą. Nustatyta, kad šis mechanizmas veikia per dvi ašis – 1) istorinį nihilizmą (kuris tyrime apibrėžiamas kaip nepasitikėjimas profesionalių istorikų konstruojama istorijos vizija, jos atmetimas) ir 2) fantastiką (pasireiškiančią kaip individuali ar kolektyvinė naujų mitų kūryba), kūrimą fantastinių istorijos vizijų, kurios pateikiamos kaip tikroji istorija, buvusi užmiršta, iškraipyta ir tebeiškraipoma. Konkrečiai buvo analizuojamas vis didesnį populiarumą tiek Rusijoje, tiek už jos ribų, taip pat ir Lietuvoje įgaunantis rodnoverų mokymas ir jo pagrindu kuriamas Sergejaus Strižako „publicistinis“ filmas „Dievų žaidimai“, analizei pasitelkti pagrindinių jų autoritetų – Aleksejaus Trechlebovo ir Aleksandro Chinevičiaus – tekstai ir videomokymai. Kitas analizuotas pavyzdys – žymaus Rusijos matematiko topologo Anatolijaus Fomenko istorinės fantastikos eksperimentai. Studijoje aptariamas ir vieno pagrindinių rodnoverų šaltinių – Veleso knygos – klastojimo klausimas. Siekta atrasti galimas šių rusiškų judėjimų įtakos zonas ir Lietuvoje, taip pat analogiškus bandymus perkonstruoti lietuviškąją tapatybę. Čia, be kol kas pavienių žavėjimosi Trechlebovo ir Chinevičiaus mokymais atvejų, Rusijoje kilusio judėjimo KOB (Концепция Общественной Безопасности) filialo, kuriame pastebima rodnoverų mokymų pėdsakų, analizuotas naujausias (siekiantis keletą metų, bet per pastaruosius porą metų dėl Aivaro Lileikos veiklos įgijęs pagreitį) judėjimas, pasivadinęs Sarmatija. Analizuojant šį judėjimą paaiškėjo esminis skirtumas tarp rodnoverų ir „sarmatų“: pastarieji, nors ir nemažai fantazuoja, ne atmeta istorijos mokslą, bet kritikuoja ir kelia nepasitenkinimą profesionalių istorikų darbais (arba abejingumu), reikalaudami imtis rimtų jų nurodomų šaltinių tyrinėjimų, kad būtų sugrąžinta istorinė atmintis ir lietuviškoji tapatybė, kuri, anot šio judėjimo atstovų, yra sąmoningai menkinama ir klastojama dabartinių „oficiozinių“ lietuvių tautinės tapatybės „ekspertų“.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.