Przedmiotem analizy jest sześć wierszy Rose Ausländer, poetki żydowskiego pochodzenia, żyjącej w latach 1901–1988, urodzonej w Czerniowcach, na terenie ówczesnych Austro-Węgier, a zmarłej w Düsseldorfie (Niemcy). Ausländer tworzyła w języku niemieckim i angielskim. Celem niniejszego szkicu jest prześledzenie aspektów metafizycznych zawartych w wierszach Rose Ausländer i udowodnienie tezy, iż przejawiają się one na płaszczyźnie semantycznej, leksykalnej oraz aksjologicznej.
Interesuje mnie ewokowane przez wiersze doświadczenie duchowe, wyrosłe na gruncie egzystencji skierowanej ku transcendencji, ku Absolutowi i przeżywanej jako tajemnica. Celem jest również ustalenie, czy owe doświadczenia metafizyczne uzyskują specyfikację religijną. Metoda ergocentryczna zaproponowana przez Z. Zarębiankę w badaniach sakralności literatury zakłada, że ów fenomen jest obecny w samym tekście i może być badany bez odniesień do okoliczności zewnętrznych i szukania w nich uzasadnienia dla jego genezy. Pozwala to na lepsze skoncentrowanie się na samym fenomenie sacrum obecnym w tekście literackim.
Analiza wierszy pozwala stwierdzić, że częste są w nich odniesienia do Boga-Stwórcy oraz podkreślany jest współudział człowieka w dziele stworzenia. „Ja” mówiące tekstu poetyckiego przyjmuje wobec Absolutu postawę zależności, respektu i podziwu. Istotnym dla wymiaru duchowego tej poezji jest widzenie rzeczy materialnych i spraw tego świata w kontekście eschatologicznym. W poezji ujawnia się system przekonań budowanych na Biblii, np. gdy jest mowa o miłości bliźniego. Odczytanie właściwych znaczeń ewokowanych przez teksty liryczne jest możliwe poprzez uwzględnienie Biblii jako pierwowzoru dla sytuacji lirycznych przedstawionych w wierszach. Wyraźnie zaznaczony jest w nich prymat sensów duchowych, poszukiwanie tożsamości, wieczności, pełni, stwórczej mocy Boga. Słownictwo religijne analizowanych liryków jest dość ubogie. To raczej nawiązania w sferze aksjologii i poprzez aluzję do fragmentów biblijnych, np. wersów psalmu, budują ich aspekt metafizyczny, który znajduje konkretyzację w przeświadczeniach właściwych dla tradycji judeochrześcijańskiej.
Metafiziniai Rose’os Ausländer poezijos aspektai
Analizės objektas – šeši Rose’os Ausländer eilėraščiai. Tai žydų kilmės poetė, gyvenusi 1901– 1988 metais, gimusi Chernivtsi (dar Austrijos–Vengrijos imperijoje), mirusi Diuseldorfe (Vokietija). Ausländer rašė vokiečių ir anglų kalbomis. Šio darbo tikslas yra aptarti metafizinius Rose’os Ausländer eilėraščių aspektus ir įrodyti, kad jie išreikšti semantiškai, leksiškai ir aksiologiškai. Tyrėjai rūpi dvasinė patirtis, kurią sukelia poetės tekstai, gimstantys iš transcendentinės egzistencijos, nukreiptos į amžiną egzistavimą. Kitas tyrimo tikslas yra nustatyti, ar metafizinė patirtis gauna religinių bruožų. Zofija Zarębianka šventumą literatūroje tiria ergocentriniu metodu, grindžiamu prielaida, kad šis reiškinys yra labai glaudžiai susijęs su tekstu, todėl gali būti tiriamas be išorinių aplinkybių ar kilmės paieškų. Tai padeda labiau susikoncentruoti į patį šventumo reiškinį literatūriniame tekste.
Eilėraščių analizė parodė, kad dažnos nuorodos į Dievą kūrėją, nuolat pabrėžiamas žmogaus dalyvavimas kūrybos akte. Kalbėtojo pozicija demonstruoja pagarbą ir susižavėjimą Absoliutui. Svarbus dvasinis poezijos aspektas tas, kad į tikrovę ir „šio pasaulio“ reikalus žvelgiama eschatologiškai.
Ausländer poezija atskleidžia Biblija grįstų įsitikinimų sistemą, pavyzdžiui, apie meilę artimui. Įmanomas adekvatus Ausländer lyrinių tekstų reikšmių skaitymas, kai Biblija laikoma lyrinių situacijų, pateiktų eilėraščiuose, prototipu. Aiškiai išreiškiamas dvasinių prasmių pirmumas, amžinybės, pilnatvės ir Dievo kūrybinių galių ieškojimas.
Religinis eilėraščių žodynas gana skurdus. Tai aksiologinės nuorodos ir aliuzijos į Biblijos fragmentus, pavyzdžiui, psalmes. Tai specifinės aliuzijos, atspindinčios tipišką judėjų ir krikščionių tradicijų suvokimą. Jomis grindžiami metafiziniai eilėraščių aspektai.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: poezija, metafizika, transcendencija, Rose Ausländer.