Warianty leksykalne utrwalonych połączeń wyrazowych w przekazach prasowych o profilu polityczno-społecznym

Santrauka

W tekstach o tematyce polityczno-społecznej twórcy komunikatów chętnie wykorzystują utrwalone połączenia słowne oraz ich modyfikacje. Niniejszy artykuł zawiera zarys badań dotyczących wariantów leksykalnych wyekscerpowanych z tekstów pochodzących z „Gazety Wyborczej” z 2011 roku. Baza materiałowa jest w pełni reprezentatywna, jednak z przyczyn praktycznych w niniejszym wywodzie została ograniczona do kilku egzemplifikacji.
Analizy związków wyrazowych zarejestrowanych w komunikatach o tematyce polityczno-społecznej wykazały, że ich twórcy stosują różnego rodzaju operacje na tego typu jednostkach. Dotyczą one zarówno formy, jak i semantyki frazeologizmów. Wyniki przeprowadzonych badań wskazują, że najczęściej dochodzi tu do wymiany komponentu – powstają wówczas tzw. warianty leksykalne. Tworzone są ze względu na potrzeby określonego tekstu. Umożliwiają dopasowanie znaczenia związku frazeologicznego, przysłowia do treści artykułu, który stanowi kontekst jego użycia. Zazwyczaj zawężają znaczenie.
Związki frazeologiczne, przysłowia umożliwiają nadawcy komunikatów o tematyce polityczno-społecznej wyrażanie myśli nie wprost. Służą wyrażaniu ironii, kpiny oraz niechęci do osoby lub tematu wypowiedzi w sposób zawoalowany. „Rozszyfrowanie” tak sformułowanego komunikatu zmusza odbiorcę do wysiłku intelektualnego. Jest to swoistego rodzaju gra nadawcy z odbiorcą.
Utrwalone połączenia wyrazowe oraz ich modyfikacje przyciągają uwagę czytelnika, często ułatwiają przekonanie go do poglądów nadawcy. Język polityki, mediów jest językiem manipulacji, perswazji.

Leksiniai fiksuotų žodžių kombinacijų variantai politinės socialinės spaudos pranešimuose
Socialinio ir / ar politinio pobūdžio spaudos pranešimuose žurnalistai dažnai naudoja fiksuotų žodžių kombinacijas ir jų modifikacijas. Analizuojant tyrimo medžiagą, surinktą 2001 metų laikraštyje „Gazeta Wyborcza“, buvo aptikta daug leksinių variantų frazemų ir priežodžių. Įdomiausios modifikacijos nustatytos antraštėse. Šiame straipsnyje nagrinėjama keletas tokių pavyzdžių.
Fiksuotos žodžių kombinacijos politinio-socialinio pranešimo siuntėjams padeda lengviau netiesiogiai reikšti mintis. Kalbant apie žmogų arba teiginį, jos gali reikšti ironiją, pašaipą ar antipatiją paslėptu būdu, netiesiogiai. Toks pranešimas ir jo teisingas supratimas, atitinkantis siuntėjo ketinimus, dažnai iš skaitytojo pareikalauja tam tikrų intelektualinių pastangų. Tai žaidimas. Metaforinės reikšmės interpretacija mezga tam tikrą bendravimą tarp komunikacinio proceso dalyvių.
Kintančios modifikacijos atsiranda pakeitus vieną pagrindinės formos komponentą kitu, kuris, siuntėjo nuomone, yra patrauklesnis nei įprastinis (Bąba 1989, p. 54). Tai sudaro palankias prielaidas atsirasti vadinamiesiems leksiniams variantams. Tokie vienetai dažniausiai nėra fiksuoti lenkų kalboje, o sukurti specialiai konkrečiam tekstui. Jie leidžia frazemos ar priežodžio reikšmei prisiderinti prie straipsnio turinio, kuris ir sudaro jo vartojimo kontekstą. Paprastai tokių leksinių vienetų reikšmė susiaurėja.
Modifikuotos frazemos ir priežodžiai patraukia skaitytojo dėmesį ir įteigia siuntėjo nuomonę. Politikų ir žiniasklaidos kalba yra manipuliacinė ir įtaigi. Fiksuotų žodžių kombinacijos yra labai svarbi kalbos priemonė, padedanti lengviau ir efektyviau paveikti skaitytoją/ gavėją.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: frazeologija, modifikacijos, manipuliacijos, lingvistinės išdaigos, šiuolaikinė spauda.