Fragment dyskursu mitologicznego pogańskich Słowian w piśmiennictwie cerkiewnym
Straipsniai
Michał Łuczyński
Jagiellonian University in Krakow, Poland
Publikuota 2012-04-25
https://doi.org/10.15388/Respectus.2012.26.15481
PDF

Reikšminiai žodžiai

dyskurs
rekonstrukcja tekstowa
intertekstualność
slawistyka
literatura staroruska
mitologia słowiańska

Kaip cituoti

Łuczyński M. (2012) „Fragment dyskursu mitologicznego pogańskich Słowian w piśmiennictwie cerkiewnym“, Respectus Philologicus, 21(26), p. 132-141. doi: 10.15388/Respectus.2012.26.15481.

Santrauka

Zagadnienie rekonstrukcji tekstowej jest złożonym problemem o wieloaspektowym i interdyscyplinarnym charakterze. Mimo iż stosunkowo niedługa, tradycja takich badań w językoznawstwie indoeuropejskim zaowocowała już kilku pracami o syntetycznym charakterze i wieloma przyczynkami. Przedmiotem rozważań autora jest problem rekonstrukcji dyskursu religijnego za pomocą metod językoznawczych. Artykuł poświęcony jest odtworzeniu fragmentu prasłowiańskiego tekstu na podstawie staroruskiej literatury cerkiewnej. Autor poddaje analizie staroruski komentarz do tekstu homilii z XV–XVI w., zatytułowany “O вдуновенiи духавъ человека”, który posiada ewidentne cechy cytatu negowanego i od dawna jest interpretowany przez badaczy jako przywołanie przez pisarza cerkiewnego autentycznej pogańskiej wypowiedzi – wierzenia antropogenicznego. Przedmiotem analizy jest rekonstrukcja hipotetycznego prototekstu tego fragmentu oraz poszukiwanie odpowiadających mu kontekstów w różnych tradycjach współczesnej Słowiańszczyzny. Okazuje się m.in., że realizuje on w dużym stopniu typowe, konwencjonalne połączenia międzywyrazowe i pojęciowe (kulturowe), które spotykamy również w stosunkowo późnych tekstach folklorystycznych. Wyniki intertekstualnej analizy omówione zostają w kontekście teorii rekonstrukcji tekstowej. Celem pracy jest skonfrontowanie teoretycznych założeń tej dziedziny językoznawstwa z konkretnym tekstem i jego transformacjami.

Slavų pagonių mitologinio dis­kurso fragmentas ortodoksinėje literatūroje
Tekstų rekonstrukcija yra specifinė lingvistinė disciplina, todėl nėra daug teorinių darbų, kuriuose būtų pateikti metodologiniai tokių studijų pagrindai. Rusų semiologijos mokyklos lingvistai V. V. Ivanovas ir V. N. Toporovas pateikė savitą teksto rekonstrukcijos traktuotę. Jų pamatinio mito hipotezė, slavų kilmės mitas apie dvikovą tarp dievo Perkūno (*Perunъ) ir jo priešininko (*Velesъ) remiasi daugybės istorinių ir folklorinių tekstų lyginamąja ir struktūrine analizėmis, tipologiniais patvirtinimais ir binarinėmis interpretacijomis.
Lingvistai T. M. Sudnikas, T. V. Civjanas ir R. Katičićius taip pat patyrė šios mokyklos įtaką. Radoslavas Katičićius nuveikė didžiulį darbą rekonstruodamas baltų-slavų tekstus, susijusius su pagoniškais vaisingumo ritualais, su mitu apie amžiną ir šventą santuoką tarp Audros dievo ir jo sesers. Tačiau pažvelgus į būdą, kaip jis naudoja šią folklorinę medžiagą, jaučiama stipri Ivanovo ir Toporovo įtaka.
Šio straipsnio autorius susitelkia ties mitologinio diskurso rekonstrukcijos galimybe paleolingvistiniame tyrime. Šis straipsnis yra trumpa teksto rekonstrukcijos apžvalga – intertekstuali senųjų rusų literatūrinių tekstų analizė. Straipsnio dėmesio centre – pagonių žodinio diskurso rekonstrukcija remiantis homiletine ir paranetine literatūra. Tyrimo rezultatas – mito fragmentas apie slavų dievą *Rodъ lyginamas su indoeuropiečių tekstų rekonstrukcijos teorija sintaksiniu ir paradigminiu lygmenimis, taip pat su atitinkamais kontekstais įvairiose slavų kalbose. Straipsnio tikslas yra ištirti ir panaudoti teorines indoeuropiečių lingvistikos šakos idėjas praktiniame teksto ir jo transformacijų tyrime.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: diskursas, teksto rekonstrukcija, intertekstualumas, slavistika, senoji rusų literatūra, slavų mitologija.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.