Dyskurs obrazów malarskich: procedura analizy
Nuomonė
Elena Savich
Belarusian State University, Belarus
Publikuota 2012-04-25
https://doi.org/10.15388/Respectus.2012.26.15485
PDF

Reikšminiai žodžiai

dyskurs obrazów malarskich
dyskursywny obraz świata
dyskursywny obraz wzajemnych relacji w cortege
kategorie dyskursu
teoria ugruntowana (Grounded theory)
teoria kauzalno-genetyczna

Kaip cituoti

Savich E. (2012) „Dyskurs obrazów malarskich: procedura analizy“, Respectus Philologicus, 21(26), p. 170-180. doi: 10.15388/Respectus.2012.26.15485.

Santrauka

Niniejszy artykuł zawiera opis procedury analizy obrazów malarskich jako odrębnego typu dyskursu. Analiza ta opiera się na procedurach i kategoriach teorii znanej pod nazwą grounded theory (teoria ugruntowana), jak też teorii kauzalno-genetycznej. Takie syntetyczne podejście pozwala nie tylko traktować obrazy jako teksty, ale i twierdzić, że teksty te niosą w sobie treść dwóch typów – tematyczną (referencjalną) i cortege (pragmatyczną).
Treść tematyczna obrazu odzwierciedla sytuację komunikatu, konstruowaną przez obraz-tekst, tj. aktualizuje fizyczny kontekst dyskursu tego okresu historycznego, do którego należy obraz. Treść cortege wyraża bezpośrednią sytuację interakcji artysty i odbiorcy jego dzieła. Proponowany program badawczy uwzględnia rekonstrukcję treści obu typów i występuje jako sukcesywna kategoryzacja semantycznych elementów obrazów początkowo na poziomie ich charakterystyk wizualnych, a następnie na poziomie aktualizowanych w nich propozycji – tematycznych i cortege. Wyniki takiego badania mogą pomóc w lepszym rozumieniu wydarzeń historycznych. Materiał badawczy stanowią obrazy polskich artystów plastyków, powstałe w okresie Solidarności. Na podstawie omawianej analizy przeprowadzono weryfikację kategorialnego aparatu badań dyskursu obrazów malarskich, ponadto zrekonstruowano niektóre propozycje typowe dla dyskursu okresu Solidarności.

Paveikslų diskursas: analizės metodas
Straipsnio tikslas – sukurti paveikslų diskurso analizės metodiką ir pritaikyti ją konkretaus „Solidarność“ judėjimo Lenkijoje diskurso analizei. Pagrindinės iškelto tikslo prielaidos: pirma, konkretaus istorinio periodo diskursas išlaiko savo turinį nepriklausomai nuo jo prigimtinio pranešimo, jis aptinkamas analizuojant atitinkamo laikotarpio meną; antra, paveikslai yra tekstai, tad gali būti tiriami pasitelkus teksto/ diskurso analizę. Siekdama nusakyti tyrimą ir numatyti analizės kategorijas, autorė paveikslų diskursą analizuoja taikydama pagrindimo teorijos (Grounded theory) kokybinio tyrimo metodiką, derina ją su kauzalinės-genetinės teorijos kategorijomis ir metodais. Taip įrodoma, kad paveikslai perteikia dvejopą – teminę-referentinę ir pragmatinę informaciją. Teminis paveikslų turinys perteikia fizinį istorinių įvykių turinį ir aktualizuoja tam tikrą realybės fragmentą, o pragmatinis turinys reprezentuoja siuntėjo-gavėjo sąveiką. Siūlomas būdas leidžia rekonstruoti tiek turinio, tiek informacijos tipus. Visa paveikslų diskurso analizė yra daugialypė įvairių lygių kategorizacija, t. y. regimųjų bruožų lygmens kategorizacija ir su ja susijusi propozicijų kategorizacija suponuoja teminės ir pragmatinės propozicijų rekonstrukciją. Šis metodas buvo pritaikytas keturių meno kūrinių analizei, kurie reprezentuoja Lenkijos „Solidarność“ judėjimo periodą. Tai leidžia daryti išvadas apie pirmines paveikslų diskurso kategorijas: spalvą, linijų tipus, bruožus ir dispoziciją, taip pat apie jų poklasius: opoziciją, universalumą, intertekstualumo gebą, fotografinį tikslumą, dydį ir perspektyvą. Šio metodo taikymas taip pat leidžia daryti preliminarias išvadas apie tipiškas „Solidarność“ judėjimo diskurso propozicijas.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: paveikslų diskursas, pasaulio vaizdo diskursas, komunikatų sąveikos paveikslo diskursas, diskurso kategorijos, pagrindimo teorija, kauzalinė-genetinė teorija.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.