Straipsnyje pateikiama keliolika Šventojo Kryžiaus toponimų, kuriuos yra paveikusi liaudies etimologija. Pirmąją grupę sudaro vietovių pavadinimai, kurie, veikiami liaudies etimologijos procesų, visiems laikams pakeitė grafinį ir fonetinį pavidalą. Daugiausia tai Šventojo Kryžiaus kaimų pavadinimai, nors yra ir keletas didesnių miestelių pavadinimų. Svarbiausioji vietovardžio skambėjimo ir rašybos pakitimo priežastis - nutrūkę saitai su vardo pagrindu ( dažniausiai tai senieji lenkų asmenvardžiai: Czatosz, Pacon, Pasturz, Žęda ir kt.), ir laikui bėgant tai sukėlė daug klaidingų garsinių asociacijų, susidarė antrinių jungčių su visuotinai paplitusiais žodžiais (pvz., su daiktavardžiu, būdvardžiu, skaitvardžiu, veiksmažodžiu). Kartais liaudies etimologizacijos procesai papildomai susiję su tarminiais reiškiniais: mozūrų tarmės poveikiu, priebalsių grupės susiliejimu, balsių kaita ir pan. Kitą grupę sudaro vietovardžiai, kurie nepakitę nei fonetiškai, nei grafiškai, tačiau dėl etimologinio ir fonetinio neįprastumo regiono gyventojams juos imta aiškinti literatūrinėmis priemonėmis (regioninės legendos, pasakėčios, liaudies pasakojimai).
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.