Ar nuotolinis darbas COVID-19 pandemijos metu gali sustiprinti ryšį tarp darbo krūvio ir darboholizmo?
Straipsniai
Modesta Morkevičiūtė
Vytauto Didžiojo universitetas
Auksė Endriulaitienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Publikuota 2021-11-22
https://doi.org/10.15388/Soctyr.44.2.8
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

darboholizmas
priklausomybė nuo darbo
darbo krūvis
nuotolinis darbas
COVID-19

Kaip cituoti

Morkevičiūtė M. ir Endriulaitienė A. (2021) „Ar nuotolinis darbas COVID-19 pandemijos metu gali sustiprinti ryšį tarp darbo krūvio ir darboholizmo?“, Socialiniai tyrimai, 44(2), p. 129-138. doi: 10.15388/Soctyr.44.2.8.

Santrauka

Tyrimu siekta nustatyti darbo būdo reikšmę ryšiui tarp darbo krūvio ir darboholizmo COVID-19 pandemijos metu. Tyrime dalyvavo 668 darbuotojai iš įvairių Lietuvos organizacijų. 331 darbuotojas dirbo organizacijos biure, 337 darbuotojai darbą vykdė nuotoliniu būdu. Darboholizmui vertinti naudota Schaufeli ir kt. (2009) pasiūlyta skalė DUWAS-10. Darbo krūviui matuoti naudota kiekybinio darbo krūvio skalė (QWI; Spector ir Jex, 1998). Tyrimu nustatyta, kad didesnis darbuotojų patiriamas darbo krūvis yra susijęs su labiau išreikštu darboholizmu. Taip pat gauta, jog teigiamas ryšys tarp darbo krūvio ir darboholizmo yra stipresnis nuotoliu dirbantiems darbuotojams. Tyrimo rezultatai patvirtina idėją, kad nuotolinis darbas yra svarbus kintamasis, kuris padidina darboholizmo vystymosi riziką ypač tiems darbuotojams, kurie patiria didelį darbo krūvį. Todėl sprendžiant darbuotojų gerovės klausimus, būtina atsižvelgti į būdus, kuriais darbuotojai vykdo savo darbą.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.