pensionatai institucija socialinis darbas disciplinarinė visuomenė
Kaip cituoti
Rimšaitė, E. (2006) “Psichoneurologiniai pensionatai: socialinio darbo ar disciplinarinės visuomenės institutas?”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 18, pp. 131–139. doi:10.15388/SocMintVei.2006.2.6021.
Psichoneurologiniai pensionatai: socialinio darbo ar disciplinarinės visuomenės institutas?
Santrauka
Viena populiariausių sutrikusio intelekto ir psichikos ligomis sergančių asmenų globos formų daugumoje buvusios Sovietų Sąjungos, Centrinės ir Rytų Europos valstybių yra stacionari1 globa didelėse įstaigose – psichoneurologiniuose pensionatuose. Šios įstaigos priklauso socialinės apsaugos sistemoms ir siekia socialinio darbo tikslų – integracijos, atskirties įveikimo, visapusiško klientų poreikių tenkinimo. Antra vertus, šio tipo įstaigas įvairūs mokslininkai vadina totalitarinėmis (Tobis 2000; 11) arba disciplinarinės visuomenės institucijomis (Foucault 1998; 247), kritikuodami dėl žmogaus teisių ir orumo pažeidimų. Šiame straipsnyje analizuojamos abi psichoneurologinių pensionatų veiklos perspektyvos, siekiant identifikuoti pagrindinę jų paskirtį: socialinių paslaugų teikimas, gyventojų integracija į visuomenę ar teisių, galimybių ir privatumo ribojimas, siekiant juos kuo labiau atskirti nuo likusios visuomenės dalies.