Emigrantų K1 kitoniškumo suvokimas: sociolingvistinių veiksnių įtaka
Articles
Loreta Vilkienė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Publikuota 2017-05-26
https://doi.org/10.15388/TK.2017.17449
PDF

Reikšminiai žodžiai

pirmos kartos emigrantai
gimtoji kalba (K1)
K1 kitoniškumo suvokimas
kalbos nykimas
sociolingvistiniai veiksniai
kiekybinės apklausos duomenys

Kaip cituoti

Vilkienė L. (2017) „Emigrantų K1 kitoniškumo suvokimas: sociolingvistinių veiksnių įtaka“, Taikomoji kalbotyra, (9), p. 109-133. doi: 10.15388/TK.2017.17449.

Santrauka

Straipsnyje keliamas tikslas pateikti įžvalgų, kurie sociolingvistiniai veiksniai labiausiai veikia pirmos kartos emigrantų suvokimą, kad jų K1 yra (ne)kitoniška nei Lietuvoje vartojama lietuvių kalba. Atsakymų ieškoma pasitelkus projekto Emigrantų kalba (2011–2013 m., vadovė Meilutė Ramonienė, projektas remtas VLKK) kiekybinių apklausų medžiagą, kuri apdorota SPSS programa, 20 versija. Tiriami 1 491 pirmos kartos emigranto kiekybinės apklausos atsakymai į tikslinius klausimus. Kadangi buvo daryta prielaida, jog savo K1 kitoniškumo suvokimas gali būti kalbos nykimo reiškinio atspindys, pasirinkta analizuoti 7 veiksnius, kurie, kaip spėja tyrėjai, gali daryti įtaką kalbos nykimui. Duomenų analizė atskleidė, kad atliktame tyrime įtakingiausi, kai vertinamas K1 (ne)kitoniškumas, pasirodė 5 veiksniai:
1. Gyvenimo svetur trukmė: kuo ilgiau gyvenama svetur, tuo labiau auga procentas tų, kurie mano, kad jų K1 yra ne tokia pati, kokia vartojama Lietuvoje.
2. Respondentų amžius: vyresni respondentai dažniau mano, kad jų K1 tokia, kokia yra vartojama Lietuvoje.
3. Lytis: mažesnė dalis vyrų jautė savo kalbos kitoniškumą. Taip pat svarbi pasirodė lyties ir užimtumo veiksnių sąveika.
4. Sąlytis su K1 gyvenamoje šalyje: stiprią įtaką daro tai, ar K1 respondentų gyvenamoje šalyje yra vartojama. Šiuo požiūriu itin reikšmingas yra namų domenas.
5. Etninė savivoka: mažesnė dalis tų, kurių etninė savimonė stipri, jaučia K1 kitoniškumą.
Atsakymas į klausimą, kurie veiksniai įtakingiausi suvokiant K1 kitoniškumą, gali tapti postūmiu ir ieškant atsakymo, kas lemia spartesnį ar ne tokį spartų gimtosios kalbos nykimą gyvenant svetur, žinoma, tokiu atveju veiksnių analizė turėtų būti derinama su emigrantų kalbinių atlikčių tyrimu.
Aprašomo tyrimo ribotumas yra tas, kad kai kurios tiriamųjų grupės buvo palyginti nedidelės, tad su jų elgesiu susijusias įžvalgas reikėtų tikrinti sutelkiant daugiau respondentų. Taip pat paminėtina ir tai, kad vykdant projektą, nebuvo pasiekti tie asmenys, kurie yra sąmoningai nutraukę ryšius su Lietuva, taigi pabrėžtina, kad visos pateiktos įžvalgos sietinos tik su projekto Emigrantų kalba respondentais.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.