Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kazachstano lietuvių kilmės diasporą, jos saitus su etnine lietuvio tapatybe ir lietuvių kalba. Tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą, kokias lietuviškos tapatybės ir lietuvių kalbos išlaikymo strategijas rinkosi kelios Kazachstano diasporos kartos ir kokios priežastys skatino konkrečius sprendimus. Tiriamoji medžiaga – 38 kokybiniai pusiau struktūruoti interviu, surinkti 2021 m. lapkritį ekspedicijoje Kazachstane, kurioje dalyvavo LMT remiamo projekto „Prievartinės migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ tyrėjų grupė. Atliekant kokybinę interviu analizę pasitelkta Michaelio Bambergo (2011) naratyvinės praktikos prieiga. Duomenų analizė atskleidė, kad trys diasporos kartos išlaikė savo lietuvišką etninę tapatybę ir reiškia palankias nuostatas lietuviškumo, Lietuvos, lietuvių atžvilgiu. Tačiau nebuvo išlaikyta lietuvių kalba, kuri nebūtinai laikoma etninės tapatybės dalimi.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.