Kodėl svarbios neasmenuojamosios formos: Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono veiksmažodžių tyrimas
Tekstynų duomenys rodo, kad visų galimų veiksmažodžio asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų įvairovė nėra svarbi. Todėl, mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios leksikos, svarbu mokyti konkretaus veiksmažodžio vartosenai svarbių formų – dažnų formų, o mokant gramatinių formų, svarbu jas susieti su reikalinga leksika. Šiame straipsnyje aprašytame tyrime sukaupta medžiaga apie dažnus lietuvių kalbos veiksmažodžius, kurių vartosenoje svarbią dalį užima neasmenuojamosios formos: veikiamosios arba neveikiamosios rūšies dalyviai, padalyviai, pusdalyviai. Tyrimo šaltinis yra Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas, sudarytas Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno pagrindu. Tiriamoji medžiaga yra 200 veiksmažodžių, kurie minėtame tekstyne pavartoti 100 ar daugiau kartų. Nustatyta, kuriems veiksmažodžiams ir kokios neasmenuojamosios formos yra būdingos; parodyta, kad jeigu tam tikra neasmenuojamoji forma yra svarbi veiksmažodžio vartosenai, tai ji bus ne tik dažna (palyginti su visomis to veiksmažodžio formomis), bet ir įeis į to veiksmažodžio vartosenos modelius (jie rodo žodžiui būdingą leksinę ir gramatinę aplinką), kai kuriais atvejais bus susijusi tik su viena kuria reikšme.