Šiame straipsnyje pristatomas modelis, kurį galima taikyti norint įvertinti, kaip recenzijose literatūrinėje spaudoje pristatomi knygų vertimai, ir keliamas klausimas, kaip keitėsi vertimų recenzijos ir verstinių knygų recepcija per maždaug 50 metų, per kuriuos vertimo studijos iškilo ir įsitvirtino kaip atskira akademinė disciplina. Autorė pateikia platesnį vertimų (ir pakartotinių vertimų) kontekstą, remdamasi 1980, 2000 ir 2018 metais išleistomis literatūros apžvalgomis ir recenzijomis, paskelbtomis dviejuose tarptautiniuose anglakalbiuose laikraščiuose – The New York Review of Books ir London Review of Books. Analizuojamos visos literatūros kūrinių, išverstų iš bet kurios kalbos į anglų kalbą, recenzijos, nepriklausomai nuo to, ar knyga išleista pirmą kartą, ar tai jos pakartotinis vertimas, vertinant, ar analizuojamu laikotarpiu pastebimas diachroninis jų vertinimo pasikeitimas. Nors tiriamosios medžiagos imtis yra ribota, šis tyrimas padeda parodyti sukurtos metodikos taikymo vertimų ir ypač pakartotinių vertimų recenzijų analizei galimybes: metodika, kurios esmė – tekstyno medžiagos klasifikavimas pagal žanrui būdingų ypatybių taksonomiją, gali būti taikoma platesniems tyrimams lyginant vertimus keliose kalbose, tekstų tipus, įvairaus ilgio laikotarpius, platformas. Tarp nagrinėtų aspektų yra kaip recenzentai vertina vertimo kokybę, kaip tekstai cituojami, paratekstinių elementų svarba, recenzento asmenybė, ar pabrėžiama, kad aptariamas pakartotinis vertimas, ir (ar) pastarųjų vertinimas skiriasi nuo pirmojo vertimo vertinimo. Aptariamas ir modelio taikymo galimybės ateityje.