Žiniasklaidos savitvarka: institucijų modeliai ir lietuviškasis status quo
Praktika
Jolanta Mažylė
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/zt/jr.2014.7.7410
PDF

Reikšminiai žodžiai

įstatymas
kodeksas
komisija
savitvarka
visuome­nės informavimo etika
žiniasklaida
žurnalistas

Kaip cituoti

Mažylė J. (2015) „Žiniasklaidos savitvarka: institucijų modeliai ir lietuviškasis status quo“, Žurnalistikos Tyrimai, 70, p. 61-86. doi: 10.15388/zt/jr.2014.7.7410.

Santrauka

Straipsnio tikslas – apžvelgti žiniasklaidos savireguliavimo (savitvar­kos) modelius, veikiančius užsienyje, aptarti savitvarkos institucijų pobū­dį ir funkcijas, savitvarkos institucijų struktūrą, finansavimą ir taikomas sankcijas, išanalizuoti kokie savitvarkos modeliai naudojami mūsų šalyje. Pateikiant žiniasklaidos savitvarkos Lietuvoje problematiką, atkreiptinas dėmesys į Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2015 m. sausio 1 d., taip pat pristatomos naujo savitvarkos instituto – Vi­suomenės informavimo etikos komisijos formavimo nuostatos ir funkcijos, šios komisijos darbo organizavimo, finansavimo principai ir sprendimų paskelbimo tvarka. Atskira straipsnio dalis skiriama žurnalistų, dirbančių nacionalinėje ir regionų žiniasklaidoje, apklausos rezultatams. Apklausoje siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai (N=60), dirban­tys praktinį žurnalistinį darbą, supranta ir vertina žiniasklaidos savitvarką Lietuvoje. Straipsnio teorinis metodologinis pagrįstumas – loginė, lyginamo­ji ir kompleksinė šaltinių analizė, taip pat sociologiniai ir sisteminiai tyrimo metodai, turinio analizė, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė; aprašo­moji statistika.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai