Nepilnamečių apsauga: kur klumpa žiniasklaida
Praktika
Liucija Zubrutė
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/zt/jr.2014.7.7412
PDF

Reikšminiai žodžiai

apsauga
asmens duomenys
erotika
nepilnametis
savižudybė
smurtas
žiniasklaida
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Kaip cituoti

Zubrutė L. (2015) „Nepilnamečių apsauga: kur klumpa žiniasklaida“, Žurnalistikos Tyrimai, 70, p. 129-149. doi: 10.15388/zt/jr.2014.7.7412.

Santrauka

Ankstyvame amžiuje gaunama informacija vaikams gali daryti didelį poveikį: išmokyti elgesio, bendravimo taisyklių, formuoti nuomonę įvairiais klausimais, susidaryti bendrą aplinkos vaizdą ir t.t. Nepilnamečiai infor­macijos vartotojai itin pažeidžiami: kritinis mąstymas dar nesusiformavęs, vaikai dažnai neturi su kuo palyginti pirmą kartą matytos situacijos. To­dėl, pavyzdžiui, konflikto sprendimas smurtu jiems gali pasirodyti tinkama išeitis iš susidariusios situacijos, o žiniasklaidos antraštėse nurodytos savi­žudybės priežastys gali sudaryti įspūdį, kad vienos ar kitos problemos yra neišsprendžiamos.
Viešosios erdvės stebėsena užsiimanti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba geba kontroliuoti profesionalias internetines žiniasklaidos priemo­nes, tačiau pasaulinio tinklo platybėse kiekvieną dieną sukuriama begalės tinklalapių, kuriuos pasiekti vaikui nėra sunku. Todėl užtikrinti visapusiš­ką vaikų apsaugą nėra realu – neįmanoma sukurti informacinio vakuumo. Kita vertus, tarnybos vykdoma stebėsena ir skiriamos administracinės nuo­baudos ne visada sulaiko profesionalias žiniasklaidos priemones nuo na­grinėjamo įstatymo pažeidimų – svarbesniu naujienų atrankos kriterijumi tampa įdomumas (auditorijos smalsumo tenkinimas).

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.