Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874–1919)
Istorija
Bronius Raguotis
Publikuota 2017-05-22
https://doi.org/10.15388/zt/jr.2015.9.8799
PDF

Reikšminiai žodžiai

JAV lietuviškų leidinių spaustuvės
steigimo aplinkybės
raidžių rinkėjai
vadinamieji zeceriai

Kaip cituoti

Raguotis, B. (2017) “Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874–1919)”, Žurnalistikos tyrimai, 9, pp. 122–149. doi:10.15388/zt/jr.2015.9.8799.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Amerikos lietuvių spaudos (laikraščių ir kny­gų) istorijos sritis – lietuviškos spaustuvės. Svarbiausias dėmesys ir vieta ski­riami spaustuvių darbininkams, su spaustuvių veikla ir amatu susijusiems žmonėms, jų darbo, buities ir kitiems klausimams.
Faktų ir žinių daugiausia rasta aptariamojo laikotarpio Amerikos lie­tuvių periodikoje. Duomenų ir svarbių teiginių taip pat teikia vėliau išleisti Amerikos lietuvių istorijos veikalai (Stasio Michelsono „Lietuvių išeivija Amerikoje 1868–1961“ (S. Bostone 1962 m.); Antano Kučo „Amerikos lietuvių istorija“ Bostone 1971 m.; Aleksandro Ambroze`o „Chicagos lietu­vių istorija 1868–1959“ (Čikaga, Ill., 1967); Alfonso Eidinto „Litovskaja emigracija v strany Severnoj i južnoj Ameriki v 1868–1940 g.“ (Vilnius, 1989 m.) ir kt. Nors minėti veikalai nėra skirti spaustuvių istorijai, bet jų skyriuose, skirsniuose, kitose vietose yra nagrinėjamai temai svarbios fakto­grafinės bei kitos medžiagos.
Šiuo požiūriu išskirtinos Antano Miluko knygos: „Pirmieji Amerikos lietu­viai profesionalai ir kronika“ (Philadelphia, Pa, t. 1, 1929 m); „Spaudos lais­vės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės“ (2-as leid., Philadelphia, Pa, 1930 m.); „Amerikos lietuviai XIX šimtmetyje 1868–1900“ (Philadelphia, Pa, 1938 m. ir kt.). A.Miluko darbai turtingi naujos medžiagos, kuri, beje, susijusi ir su spaustuvių, jų steigėjų ir kita istorija.
Duomenys straipsniui rinkti iš bibliografinių darbų, kurie leidžia nu­statyti konkretaus laikotarpio spaustuvių skaičių, jų gyvavimo vietą, savi­ninkus, leidėjus, redaktorius, spausdintą produkciją ir pan. Iš jų išskirtini šie: Vaclovo Biržiškos „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910“ (Chicago, Ill., 1994), į kurį įeina V. Biržiškos 1951 m. rašytas straipsnis tokiu pat pavadinimu lietuvių ir anglų kalbomis ir bibliografijos redaktorės Stasės Vaškelienės papildymai; taip pat „Lietuvos TSR bibliografija“ (Serija A., t. 2. Vilnius, 1985 m.), kurioje yra Danutės Gargasaitės straipsnis „JAV lie­tuvių knyga (1874–1904); „Lietuvos bibliografija. Knygos lietuvių kalba 1905–1917“ (t. 3. V., 2006 m.), kur galima rasti Violetos Černiauskaitės straipsnį „Lietuviškoji knyga nepriklausomos valstybės atkūrimo išvakarėse 1905–1917 metais“.
Straipsnio autoriui buvo naudingi Amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač laikraščių) jubiliejiniai leidiniai: Dominyko T. Bačkausko „Aprašymas apie drukarnę „Saulės“ ir „Linksmos valandos“ knygoje „Kalendorius ant 1904“ (Mahanoj Sitis, 1903); F. V. (Pranciškaus Vytauto) Bačkausko „25 metai „Saulės“ gyvenimo sukaktuvės“ knygoje „Laikraščio „Saulė“ kalendorius ant meto 1913“ (Mahanoj Sitis, 1912); „Vienybės lietuvnikų“ 25 metų sukaktuvių jubiliejus (1886–1911)“ (Bruklinas, 1911); Lietuvos istorija: Lietuva (1917, Nr. 52). Šiuose leidiniuose skelbiami redaktorių, leidėjų, skaitytojų straipsniai, atsiminimai ir pan.
Nuodugniau lietuviškų spaustuvių istoriją nagrinėjo Amerikos lietuvių publicistas, spaudos istorikas Vytautas Širvydas („Amerikos lietuvių knygos 1875–1904“ knygoje „Kovos metai dėl spaudos“ (Chicago, Ill., 1957)).
Kitas specialus to laikotarpio Amerikos lietuviškų spaustuvių ir knygų leidybos jose darbas priklauso knygotyrininkei D. Gargasaitei („JAV lietu­vių spaustuvės (iki 1904 m.)“ – Knygotyra, t. 9 (16), sąs., 1, 1983). Šios autorės 1980 m. parašytas darbas turi tvirtą istoriografinį pagrindą, pa­remtas gausia, kai kur nauja faktologija. Be bendresnio įvadinio teksto apie spaustuves, jį sudaro autorės surinktos ir susistemintos žinios apie septynio­lika reikšmingiausių ar ne tiek produktyvių 1875–1904 m. lietuviškų spaus­tuvių, pateikta žinių ir apie jų savininkus bei knygų leidėjus.
Amerikos lietuviškas spaustuves kūrė ir jose triūsė šimtai žmonių, kurių vaidmuo, kaip rašoma, „lietuvių spausdinto žodžio istorijoje yra labai svar­bus“ (Tylūs ir nematomi karžygiai // Laisvė, 1916, Nr. 69). Vienų vardai žinomi, kitų neišliko, jie neminimi mūsų žurnalistikos istorijoje, apie kitus trūksta žinių. Bet apie žinomiausius, daugiau nusipelniusius lietuvių kul­tūrai apskritai yra išleista monografijų ir studijų. Pirmo spaustuvininko, leidėjo ir redaktoriaus Mykolo Tvarausko gyvenimas ir veikla apžvelgiama leidinyje „M. Tvarauskas. Pirmoji Amerikos lietuviška knyga“ (V., 1997). Jonui Šliūpui skirta ne viena knyga, bet reikšmingiausia yra istoriko Juozo Jakšto „Dr. Jonas Šliūpas, jo raštai ir tautinė veikla“ (Chicago, Ill., 1979). Apie Antaną Miluką paskelbti šie darbai: Julijos Pranaitytės „Kun. A. Mi­luko darbuotė“ (Philadelphia, Pa, 1931) ir Vlado Mingėlos „Kun. Antanas Milukas“ (Detroit, 1962). Antano Olšausko biografijai ir veiklai nušviesti sudarytas rinkinys „Antanas Olšauskas ir Lietuva“ (Sodus, 1934). Vytau­to Širvydo monografijoje „Juozas O. Širvydas (1875–1935)“ (Cleveland, 1941) aptariamas šio veikėjo ir redaktoriaus gyvenimas, žurnalistinė ir li­teratūrinė kūryba.
Amerikos lietuviškų spaustuvių, laikraščių bei žymių veikėjų biografijos knygose pateikiamos platesniame visuomeniniame kultūriniame kontekste, bet nemenkas dėmesys skiriamas ir jų kaip spaustuvininkų leidėjų veiklai.
Periodikoje, enciklopedijose, žinynuose randame įvairaus pobūdžio straipsnių ir apie kitus spaustuvininkus, kurių darbų palikimas turėjo dide­lę vertę. Tai žinomi šio amato žmonės, tokie kaip Juozas Paukštys, Juozas J. Paukštys, Dominykas Bačkauskas ir kt.
Šiame darbe atsižvelgta į kitų mokslininkų, autorių veikalus ir leidinius, į jų faktologiją, apibūdinimus ir teiginius. Jais taip pat pasinaudota. Vis dėl­to, šio straipsnio autoriaus nuomone, netikslinga kartoti tai, kas jau pada­ryta nušviečiant Amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač iki 1904 m.) istoriją. Tad darbe stengtasi iškelti ir nušviesti naujus ar kitokius temos klausimus ir aspektus.
Straipsnyje konspektiškai rašoma apie tolesnio periodo (1904–1919 m.) spaustuves, daugiausia medžiagos pateikiama apie spaustuvių darbininkus, jų atsiradimą ir augimą, apie jų darbo ir buities sąlygas, jų reikalavimus, profesinę organizaciją ir kt. Kai kurie iš šios temos dalykų atsispindi isto­riografinėje dalyje, į kurią dar įtrauktas ir vienas kitas specialesnis straips­nis, kaip antai: Julijos Pranaitytės „Amerikos lietuvių leidėjai“, išspaus­dintas knygoje „Aušros 40 m. sukaktuvėse“ (1883–1923) (Philadelphia, Pa.,1923); Rojaus Mizaros „Žvilgsnis į praeitį“. V., 1960; Antano Aukš­taičio (Broniaus Raguočio) „Kovoje už savo teises“, kuris buvo publikuotas „Gimtajame krašte“ 1982 m. rugpjūčio 5 d.
Prie straipsnio pridedamas priedas – „Amerikos lietuviškų spaustuvi­ninkų (1874–1919) sąrašas. Jis sudarytas, remiantis to laiko periodika, bibliografijos leidiniais, enciklopedijomis (ypač Bostono Lietuvių enciklo­pedija), spaustuvių istorijos darbais, kitais šaltiniais. Šį sąrašą reikia priimti su tam tikromis išlygomis, kaip mėginimą, kuriame yra spragų, netikslumų ir pan.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.