Parlamentarizmo ir cenzūros problema 1920–1926 metais
Istorija
Audronė Žemaitytė-Veilentienė
Publikuota 2008-01-01
https://doi.org/10.15388/zt/jr.2008.1.88
PDF

Kaip cituoti

Žemaitytė-Veilentienė A. (2008) „Parlamentarizmo ir cenzūros problema 1920–1926 metais“, Žurnalistikos tyrimai, 10, p. 128-141. doi: 10.15388/zt/jr.2008.1.88.

Santrauka

Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos, priimtos 1920 m. birželio 2 d., 16§ skelbė: „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybė, tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė.“ Tačiau pastaboje prie šio paragrafo buvo pažymėta, kad „karo metu, taip pat valstybei gręsiančiam pavojui pašalinti, konstitucijos garantijos įstatymų keliu gali būt sustabdytos“1. Parlamentarų diskusijų šis paragrafas nesukėlė, tačiau beveik per visą parlamentarizmo laikotarpį iki 1926 m. vasaros dėl karo stovio įstatymo šios laisvės buvo suvaržytos. Kodėl ir kaip buvo įmanoma „suderinti“ viešosios informacijos draudimus su demokratijos garantuota spaudos laisve, autorė nagrinėja, pasitelkdama lietuvišką periodiką ir gretindama kitus istorinius dokumentus.

Esminiai žodžiai: Konstitucija, cenzūra, kritika, įstatymas, Seimas, Vyriausybė, spauda.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.