Lig šiol atlikti empiriniai tyrimai rodo, jog didžiajai Lietuvos visuomenės daliai ideologinė mąstysena nėra būdinga (politinės nuostatos – nenuoseklios, nesąryšingos1, požiūriai – patys sau prieštaringi). Toks ieškomo ideologinio mąstymo nepopuliarumas labai apsunkina gyventojų politinių pažiūrų bei elgsenos nuspėjimą, meta galimą iššūkį atstovaujamosios demokratijos pagrindams. Tačiau išvada apie bendrą politinės mąstysenos „nenuoseklumą“ Lietuvos visuomenėje būtų skubota neįvertinus alternatyvių politinių nuostatų, įsitikinimų sistemų egzistavimo. Kitaip tariant, nuoseklios politinės mąstysenos apraiškų visuomenėje ieškotina keičiant metodologinę prieigą: atsisakant ideologinės mąstysenos, kokios galima tikėtis iš klasikinių
politinės minties tekstų, paieškų, ir dėmesį sutelkiant į kitokius nuoseklumus tradicinių ideologijų apibrėžimo lauke. Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tokio tyrimo rezultatai – taikant Q-sort metodą išskirtos trys bendros socialinės perspektyvos, atliekančios politinių ideologijų vaidmenį Lietuvos visuomenėje.