Išskirtinė asmenybė

Santrauka

Straipsnyje aptariami Eugenijaus Meškausko asmenybės ir jo pedagoginės veiklos bruožai. Teigiama, kad jam pirmiausia būdingas inteligentiškumas (be miesčioniškumo, arogancijos, pranašumo demonstravimo), mandagumas, kuklumas, delikatumas. E. Meškauskas buvo labiau mokslo, jo metodų, metodologijos, mokslinio požiūrio apskritai skleidėjas nei kūrėjas. Jo vieši pasisakymai išsiskirdavo nestandartiniu mąstymu, tiksliu gvildenamo dalyko formulavimu, metodologiškai nuoseklia analize, logiškomis išvadomis. E. Meškausko plėtotos marksistinės filosofijos sampratos savitumą sudaro nuoseklus filosofijos mokslinio pobūdžio teigimas ir pagrindimas. Mokslinis žinojimas jam buvo aukščiausia ir tikra žmogiškojo žinojimo forma. Jame buvo akcentuojamas abejonės, kritiškumo momentas, taip pat mokslinio žinojimo nepabaigiamumas ir problemiškumas. Aptariamas E. Meškausko vykdytas filosofijos aspirantų paieškos, atrankos ir rengimo procesas, Filosofijos katedros veiklos organizavimas, lėmęs tai, kad ši katedra ilgainiui tapo įtakingiausia, kūrybiškiausia, ruošiančia filosofus visai respublikai, darančia teigiamą poveikį visų aukštųjų mokyklų filosofijos katedrų darbui.