Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis: ar jos gali būti žalingos mažiau už bendraamžių normą alkoholį vartojantiems studentams?
Įvadas. Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų efektyvumo mažinant studentų alkoholio vartojimą tyrimų rezultatai prieštaringi. Manoma, jog minėtos intervencijos veiksmingai mažina alkoholio vartojimą tarp rizikingų vartotojų, tačiau gali skatinti mažiau ir rečiau už referentinės grupės narius vartojančių asmenų vartojimą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti 1) galimą neigiamą normatyvinio grįžtamojo ryšio apie realius alkoholio vartojimo rodiklius (aprašomosios normos poveikis) poveikį mažiau už referentinės grupės vidurkį vartojančių studentų alkoholio vartojimo ketinimams; 2) ar grįžtamojo ryšio metu pateikiama informacija apie alkoholio vartojimo priimtinumą referentinėje grupėje (įsakomosios normos poveikis) gali apsaugoti nuo minėto neigiamo poveikio. Metodai. Studentų alkoholio vartojimo ir požiūrio į bendraamžių vartojimą rodikliai buvo surinkti apklausiant 234 universiteto studentus. Iš jų, eksperimente dalyvavo 26 mažiau ir rečiau už visų apklaustų studentų vidurkį vartojantys studentai. Intervenciją sudarė normatyvinio grįžtamojo ryšio apie studentų alkoholio vartojimą ir požiūrį į bendraamžių vartojimą pristatymas. Rezultatai. Aprašomosios normos poveikį gavę tiriamieji spiritinius gėrimus nurodė ketinantys vartoti didesniais kiekiais nei šio poveikio negavę tyrimo dalyviai. Padidėję suvartojamo spiritinių gėrimų kiekio ketinimai po įsakomosios normos poveikio pateikimo nesumažėjo. Išvados. Aprašomosios normos poveikio taikymas gali sustiprinti mažiau už referentinės grupės narius vartojančių studentų ketinimus vartoti spiritinius gėrimus didesniais kiekiais. Įsakomosios normos poveikis, kaip priemonė eliminuoti šį neigiamą efektą, galimai nėra veiksmingas.