Spalvų suvokimo konstantiškumas buvo tiriamas asimetriniu stimulų lyginimo metodu. Apšvietimui buvo naudojama 14 skirtingų plataus spektro apšvietimo šaltinių. Dviejose skirtingose bandymų serijose buvo imami realūs standartiniai Manselio pavyzdėliai ir pavyzdėliai, generuojami monitoriaus (vaizduoklio) ekrane (taikoma Barko sistema). Visose bandymų serijose dalyvavo aštuoni tiriamieji. Bandymams buvo naudojama 40 skirtingų spalvų pavyzdėlių, matomų neutraliame (9N) fone. Visi pavyzdėliai sudarė tolygų spalvų ratą. Iš pradžių tiriamajam 3 sekundes buvo rodomas vienas iš 40 pavyzdėlių (T pavyzdėlis), apšviestas parinktu šviesos šaltiniu. Po to tiriamasis C šaltinio šviesoje turėjo parinkti tokį pavyzdėlį, kad jis jam atrodytų tokios pat spalvos kaip ir T pavyzdėlis. Spalvų suvokimo konstantiškumas buvo vertinamas vienmačiu Brunsviko santykiu. Jis buvo maksimalus tiems pavyzdėliams, kurių spalva sutapo su šviesos šaltinio spalva, ir minimalus tiems, kurių spalva buvo papildoma šviesos šaltinio spalvai. Pavyzdėlio spalva priklausė tiek nuo fono spalvos, tiek nuo pavyzdėlio ir fono spalvų skirtumo. Fono spalvos kitimas stebėjimo metu buvo daug greitesnis už receptorių jautrio kitimą adaptacijos metu. Todėl paaiškinti šį procesą receptorių adaptacija negalima.