Prieštaringos kalbos sampratos metalingvistiniame diskurse Lietuvoje, Norvegijoje ir Serbijoje
Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos, Norvegijos ir Serbijos naujienų portaluose rašomų metalingvistinių komentarų kalbos samprata ir jos elementai. Šio tyrimo tikslas yra surasti ir kategorizuoti skirtingus kalbos sampratos tipus. Tyrimo uždaviniai yra analizuoti kalbos sampratų elementus ir juos kategorizuoti pagal metaforas iš metalingvistinio diskurso. Empirinė medžiaga yra sudaryta iš trijų naujienų komentarų kiekvienoje šalyje. Iš viso surinkta maždaug 1640 komentarų, iš kurių analizuojami tik tie, kuriuose randama metaforinių kalbos vaizdavimų, iš viso 257 komentarų. Tyrimo rezultatai atskleidžia aštuonis skirtingus kalbos sampratų tipus: preskriptyvinė / autoritarinė, instrumentalinė, etnolingvistinė, komunikatyvinė, esencialistinė, „asmens tapatybės“, elitinė ir konstruktyvistinė. Paskutinės trys kalbos sampratos randamos tik vienoje iš trijų šalių, ir jos yra dėl to detaliau analizuojamos ir aptariamos. Iš kalbos vartotojų perspektyvos, šių sampratų skirtumai remiasi skirtingais elementais, iš kurių svarbiausi šie: kalbos vieta visuomonėje, kalbos kaitos suvokimas ir kalbos funkcijų ir funkcionalumo suvokimas. Rezultatai taip pat rodo, kad „grynos kalbos“ samprata yra susijusi ne tik su etnolingvistinės kalbos samprata – kalba kaip identiteto dalis, kur kaita suvokiama kaip griovimas, bet taip pat gali būti susiję su kitais, net ir priešingais, idealais ir praktiniais poreikiais – kalba kaip neutralus komunikacijos instrumentas, kaip atskiras organizmas, kaip skystis ir t.t. Taip pat tyrimas parodo, kad kalbos sampratos, kuriose skirtumas tarp variantų nėra svarbus, yra susijusios išimtinai su kalbos komunikacijos funkcija – kalba suvokiama kaip bendravimas. Kalbant apie kalbos ideologijas apskritai, rezultatai rodo, kad yra atvejų, kai standartinės kalbos ideologijos samprata (pagal Milroy 2001) yra vertinama prieštaringai.