Socialiniai inžinieriai ir mitų griovėjai: Lietuvos, Norvegijos ir Serbijos kalbos ekspertų lyginamasis tyrimas
Articles
Vuk Vukotić
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2019-01-31
https://doi.org/10.15388/TK.2019.17240
PDF

Reikšminiai žodžiai

kalbinės ideologijos
kalbos ekspertai
virtualioji erdvė
modernybė
vienkalbystė

Kaip cituoti

Vukotić, V. . (2019). Socialiniai inžinieriai ir mitų griovėjai: Lietuvos, Norvegijos ir Serbijos kalbos ekspertų lyginamasis tyrimas. Taikomoji Kalbotyra, 12, 292-344. https://doi.org/10.15388/TK.2019.17240

Santrauka

Šis straipsnis – lyginamasis kalbos ekspertų kalbos ideologijų Lietuvoje, Norvegijoje ir Serbijoje (virtualiose sferose) tyrimas. Kalbos ideologijos analizuojamos naudojant diskurso analizę; siekiama aptikti numanomus įsitikinimus apie kalbos prigimtį bei jų dažnumą. Tyrime naudojamas iš anksto nustatytas teorinis modelis, kuris susideda iš trijų ideologinių aspektų: reprezentacija, ekspertizė ir funkcija. Pirmasis aspektas – įsitikinimai apie tai, kokią žmonių grupę reprezentuoja kalba arba kalbos atmaina, kuria jie kalba. Antrasis aspektas – skirtingi įsitikinimai apie tai, kas apibrėžia „gerąją kalbą“, tai gali būti autoritetų nustatyta kalbos forma arba pačių kalbėtojų kalba. Trečiasis aspektas – įsitikinimai apie tai, kokia yra pagrindinė kalbos funkcija, tai dažniausiai yra komunikacinė arba simbolinė funkcija. Rezultatai parodė, kad aptikti įsitikinimai apie kalbą gali būti grupuojami į dvi pagrindines (viena kitai prieštaraujančias) grupes – monolingvistinę ir kognityvistinę. Pirmajai kategorijai priklauso tie įsitikinimai, kur vieną tautą reprezentuoja viena (homogeniška) kalba, jos struktūra ir forma yra išorinių autoritetų nustatytos, o jos pagrindinė funkcija – išreikšti savo patriotizmą ir socialinį statusą. Antrajai kategorijai priklauso tie įsitikinimai, kurie atsirado kaip pirmosios kategorijos įsitikinimų kritika: kalba atskiriama nuo etninių ir siejama su asmeniniais identitetais, kalbos ekspertais laikomi paprasti kalbos vartotojai, o pagrindinė kalbos funkcija – komunikacinė. Lietuvos ir Serbijos akademiniai ekspertai išreiškė daugiausia monolingvistinius, o Norvegijos akademiniai ekspertai – kognityvistinius įsitikinimus apie kalbą. Lietuvos ir Serbijos virtualioje sferoje tik mažuma akademinių ekspertų laikėsi kognityvistinių įsitikinimų. Neakademinių (kalbos mokytojų, redaktorių ir pan.) kalbos ekspertų įsitikinimai buvo panašūs visose trijose šalyse – daugiausia monolingvistiniai.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.