Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai
Straipsniai
Arvydas Pacevičius
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-11-04
https://doi.org/10.15388/BibLita.2017.12124
PDF

Reikšminiai žodžiai

egodokumentai, tyrimai, mokslo erdvė, sklaida, tapatumai, kalbinė tapatybė, šaltiniai

Kaip cituoti

Pacevičius, A. (2018) “Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai”, Bibliotheca Lituana, 4, pp. 11–20. doi:10.15388/BibLita.2017.12124.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezul­tatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyri­mų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursą įvedus naują terminą egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raš­tijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvo­je bendrąja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų lauką įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai ,,apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspek­tyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šalti­niai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos pro­blematiką. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.