Literatūros muzikalizavimas: Kosto Ostrausko Kvartetas
Straipsniai
Giedrė Smolskaitė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2017-12-20
https://doi.org/10.15388/Semiotika.2017.16725
PDF

Reikšminiai žodžiai

literatūros muzikalizavimas
intermedialumas
Ostrauskas

Kaip cituoti

SmolskaitėG. (2017). Literatūros muzikalizavimas: Kosto Ostrausko Kvartetas. Semiotika, 13, 57-76. https://doi.org/10.15388/Semiotika.2017.16725

Santrauka

Muzikos (ar muzikalumo) apraiškų literatūroje gali būti įvairių: veikėjai muzikantai, kompozitoriai, atlikėjai; veikėjų pokalbiai apie muziką; minimi ar aprašomi skambantys kūriniai; cituojamos dainos; įterpiamos kompozicijų partitūrų ištraukos ir t. t. Tačiau, kaip teigia intermedialumo tyrinėtojas Werneris Wolfas, norint kalbėti apie literatūros muzikalizavimą, muzika privalo dalyvauti literatūrinio teksto signifikacijos procese, o verbalinė jo plotmė skaitytojui turi suteikti muzikos, patiriamos „per tekstą“, įspūdį1. Šiame straipsnyje siekiama aptarti literatūros muzikalizavimo ypatumus Kosto Ostrausko pjesėje Kvartetas (1969), kurioje dialogas su muzika skleidžiasi struktūros, veikėjų iš(si)dėstymo, pačios pristatomos istorijos (siužeto) ir intertekstinių ryšių lygmenimis, veikiančiais kūrinio reikšmės suvokimą. Architekstinio šios pjesės ryšio analizė padeda nustatyti ypatingą jos žanrą, palaikomą ne tik Kvarteto turinio, bet ir draminio teksto išraiškos, t. y. grafinių niuansų, vizualių intarpų. Pjesės žanro savitumas ir literatūros-muzikos santykio analizė išryškina siužetinę Ostrausko kūrinio mintį bei leidžia aptariamą draminį tekstą įvertinti platesniame istoriniame meno kontekste.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai