Straipsnyje analizuojama viena iš šiuolaikinių mokymo(si) paradigmų – metamokymasis. Pristatomu tyrimu siekiama analizuoti ir konceptualizuoti metamokymosi sąvoką, pateikti metamokymosi taikymą mokantis įrodančius veiksnius, išskirti ir įvardyti ypatumus, leidžiančius plėtoti metamokymąsi mokantis savarankiškai. Šiam tikslui pasiekti pasirinktas Walker ir Avant koncepto analizės modelis, apimantis teorinę koncepto analizę. Teoriniam metamokymosi konceptui atskleisti atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių publikacijų švietimo ir mokymo(si) srityje analizė, naudojant duomenų rinkimo ir surinktų duomenų analizės metodus. Atlikta metamokymosi koncepto analizė leidžia teigti, kad metamokymasis neįmanomas be savireguliacijos (savikontrolės, savimonės, savirefleksijos), apmąstymų, savarankiškumo ir atsakomybės. Metamokymosi kompetencija apima vidinę motyvaciją ir sąmoningai atliekamą besimokančiojo, kuris siekia suprasti ir valdyti savo mąstymo procesus, supranta atminties procesus, pasirenka geriausius mokymosi metodus, atsižvelgdamas į esamas sąlygas ir aplinkybes, organizuoja besimokančiųjų bendruomenėje optimalią mokymosi aplinką ir galiausiai refleksijos pagalba suvokia mokymąsi kaip teigiamą patirtį sau, pažintinę veiklą. Metamokymasis yra kompleksinis mokymasis, jis apima individualių poreikių, galimybių ir mokymo strategijų parinkimo bei taikymo integraciją, tai yra sėkmingas, suvokimu grįstas mokymasis, turimų žinių taikymas ir nuolatinis jų siekimas, asmeninių savybių, savimotyvacijos, refleksijos svarba.
Mylona (2012) teigimu, dėl metamokymosi empirinių tyrimų stokos šiuo metu egzistuojančioms sistemoms buvo skiriama mažai dėmesio aiškiai apibrėžti visas konstrukcijas, kurios aktyviau įtrauktų į metamokymąsi ir padėtų įveikti kylančius mokymosi sunkumus.