Dešines politines pažiūras turinčios populiacijos ir globaliųjų kompetencijų ryšys: įrodymai iš PISA 2018 ir European Social Survey tyrimų
Šiame straipsnyje tiriamas ryšys tarp piliečių politinių pažiūrų ir penkiolikmečių rezultatų PISA 2018 globaliųjų kompetencijų tyrime. Taikant tiesinę regresiją ir skaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, tiriamas ryšys tarp 18-os ES šalių piliečių politinių preferencijų (polinkis į politinę dešinę) ir mokinių nekognityvinių įgūdžių, vertybių ir nuostatų. Naudojami 2018 m. duomenys iš EBPO PISA globaliųjų kompetencijų ir European Social Survey tyrimų.
Analizės rezultatai suponuoja, kad didesnė dešiniųjų pažiūrų gyventojų dalis šalyje yra susijusi su žemesnėmis mokinių globaliomis kompetencijomis. Nustatyta, kad dešiniųjų pažiūrų gyventojų dalis šalyje paaiškina daugiau nei 40 proc. globalių kompetencijų rezultatų, sietinų su mokinių nuostatomis dėl imigrantų ir (ne)pagarba kitų kultūrų žmonėms.
Tyrimo išvadose teigiama, kad 15-mečių PISA 2018 globalių kompetencijų rezultatai gali būti paveikti šalies visuomenės politinio-ideologinio konteksto. Remiantis atlikta klasifikacija, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Bulgarijoje, kur daugiau nei 40 proc. gyventojų laiko save politiškai dešiniaisiais, mokiniai yra dažniau linkę nesutikti su tokiais teiginiais, kaip antai: aš gerbiu kitų kultūrų žmones kaip lygiaverčius žmones; su visais žmonėmis elgiuosi pagarbiai, nepaisant jų kultūrinės kilmės; ar imigrantų vaikai turėtų turėti tokias pat galimybes mokytis ir pan.
Diskusijos dalyje svarstoma, ar socialinės sanglaudos išlaikymas, empatijos, demokratiškų ir humanistinių vertybių puoselėjimas nėra tai, kas prarandama dėl perdėm didelio švietimo sistemų koncentravimosi į aukštą ekonominę pridėtinę vertę kuriančias mokinių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo akademines žinias. Visuomenių poliarizacijos, dehumanizacijos ir augančios įtampos kontekste keliami klausimai dėl švietimo sistemų gebėjimo švelninti radikalizaciją ir ekstremizmą.