Organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylantys tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymo iššūkiai

Santrauka

Lyderystės suvokimas ir identifikavimas yra nuolat tiriamas, tačiau pastaruoju metu lyderystės poreikis tapo vis akivaizdesnis įvairaus pobūdžio organizacijose. Šių dienų kasdienybė verčia permąstyti visas iki šiol gintas lyderystės tiesas ir teorijas. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylančius tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymosi iššūkius. Buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų jam gauta iš septynių tyrimo dalyvių – viduriniosios grandies vadovų, dirbančių vienoje iš „Lietuvos geležinkelių“ organizacijų „LTG Link“. Šie vadovai dalyvavo trijuose kompetencijų ugdymo (pasitikėjimo savimi, emocinio intelekto ir lyderystės motyvacijos) vertinimuose, paskui vyko fokus grupės diskusijų, kurių metu jie svarstė apie lyderystės sampratą organizacijoje, apibūdino, kaip jie suvokia save organizacijoje, kaip atpažįsta tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas ir su kokiais iššūkiais susiduria siekdami, kad tarnaujančioji lyderystė taptų vyraujančiu vadovavimo stiliumi jų organizacijoje. Vadovų buvo prašoma reflektuoti trimis kompetencijų ugdymo lygmenimis: viduriniosios grandies vadovų lyderystės ir vadovavimo sampratos refleksija; viduriniosios grandies vadovų ir pavaldinių santykių supratimas; viduriniosios grandies vadovų ir jų vadovybės santykių supratimas. Remiantis tyrimo rezultatais, visais kompetencijų ugdymo lygmenimis viduriniosios grandies vadovams kyla iššūkių ugdantis tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas. Dabartinė vadovavimo samprata organizacijoje orientuota į vadovo požiūrį, kai pagrindinis dėmesys skiriamas vadovui, o ne pavaldiniui, tarnaujančiojo vadovavimo koncepcijoje vyrauja į darbuotoją orientuotas požiūris. Organizacijos procesai ir procedūros kuriamos taip, kad kontroliuotų ir ribotų viduriniosios grandies vadovų sprendimų priėmimą. Organizacijoje nėra veikiančios kompetencijų ugdymo ir paramos sistemos, kuri padėtų viduriniosios grandies vadovams tapti tarnaujančiaisiais lyderiais, todėl organizacijoje susiformuoja nevientisa vadovavimo kompetencijų koncepcija, kai viduriniosios grandies vadovai turi savo individualų supratimą be jokio galimo pagrindimo. Be to, hierarchinė organizacijos struktūra riboja viduriniosios grandies vadovų motyvaciją ugdyti tarnaujančiojo vadovavimo kompetencijas.