Lietuvos mokytojo socialinio aktyvumo raidos bruožai
Straipsniai
Kazys Poškus
Publikuota 1991-12-20
https://doi.org/10.15388/ActPaed.0.01.9342
PDF

Reikšminiai žodžiai

mokytojas
socialinis aktyvumas
pedagogikos istorija

Kaip cituoti

Poškus K. (1991) „Lietuvos mokytojo socialinio aktyvumo raidos bruožai“, Acta Paedagogica Vilnensia, 10, p. 12-21. doi: 10.15388/ActPaed.0.01.9342.

Santrauka

Socialinis mokytojo aktyvumas apibrėžiamas ir kaip asmeninė, ir kaip integrali visuomenės nario savybė, apimanti daugelį bruožų - idėjiškumą, pilietiškumą, humaniškumą, tautiškumą, kūrybiškumą ir t.t., ir realizuojama visuomeninėje, politinėje, kultūrinėje, profesinėje ir kitose sferose. Straipsnyje siekiama atskleisti mokytojų socialinio aktyvumo raišką įvairiomis istorinėmis aplinkybėmis. Aptariama mokytojų pasipriešinimas polonizacijai ir Rusijos caro represijoms XIX a. - XX a. pradžioje, aprašoma slaptųjų lietuviškų mokyklų mokytojų, vadinamųjų daraktorių, veikla. Vieni aktyviausių visuomenės atstovų mokytojai išliko ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940 m). Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940-1941 m.) nemažai mokytojų įvardinti kaip „kenkėjiški” ir politiškai nepatikimi. Jie buvo tremiami, atleidžiami iš darbo. Represijos tęsėsi ir pokario metais. Ilgainiui daugumos mokytojų socialinis aktyvumas itin sumažėjo. Dalis mokytojų tapo įrankiu sovietinės ideologijos sklaidai.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.