Santrauka
Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Mirna Varga,
Tanja Gradečak-Erdeljić,
English and Croatian citation practices in research articles in applied linguistics: a corpus-based study
,
Kalbotyra: T 70 (2017): Kalbotyra
-
Agnieszka Nowicka,
Dealing with Communicative Problems in English as a Lingua Franca
,
Kalbotyra: T 59 (2008): Kalbotyra
-
Elena Vladimirska,
Jelena Gridina,
Daina Turlā-Pastare,
Les marqueurs discursifs du français: un regard croisé sur une catégorie controversée
,
Kalbotyra: T 74 (2021): Kalbotyra
-
Andra Kalnača,
Ilze Lokmane,
Subject case alternation in negated existential, locative, and possessive clauses in Latvian
,
Kalbotyra: T 71 (2018): Kalbotyra
-
Csaba Földes,
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache
,
Kalbotyra: T 73 (2020): Kalbotyra
-
Joanna Chojnicka,
Latvian verbs of speaking and their relations to evidentiality
,
Kalbotyra: T 69 (2016): Kalbotyra
-
Janis Silis,
Tulkotâja lojalitâte 21. gadsimtâ: sociolingvistiks skatîjums
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
Danguolė Melnikienė,
Dvikalbių žodynų tipologija: skirstymo pagal apimtį kriterijai ir jų pagrįstumas
,
Kalbotyra: T 58 (2008): Kalbotyra
-
Danguolė Melnikienė,
Sinonimų žodynų tipai: jų sudarymo problematika ir ypatumai
,
Kalbotyra: T 55 Nr. 3 (2005): Kalbotyra
-
Indrė Makauskaitė,
Lietuvių tada ir anglų then daugiafunkciškumas sakytinėje kalboje: tarpkalbinė analizė
,
Kalbotyra: T 68 (2016): Kalbotyra