Santrauka
Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Anna Ruskan,
Audronė Šolienė,
Evidential and epistemic adverbials in Lithuanian: evidence from intra-linguistic and cross-linguistic analysis
,
Kalbotyra: T 70 (2017): Kalbotyra
-
Jana Kiesendahl,
Prašymų formulavimas kaip institucinio vaidmens indikatorius. Elektroniniai laiškai ir pokalbiai tarp studentų ir dėstytojų per priėmimo valandas
,
Kalbotyra: T 59 (2008): Kalbotyra
-
Inga Vyšniauskienė,
Polilingvali Vilniaus jaunimo raiška: socialinės tapatybės paieškos
,
Kalbotyra: T 64 (2012): Kalbotyra
-
Carmen Maíz-Arévalo,
Flöck, Ilka. 2016. Requests in American and British English. A contrastive multi-method analysis. Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, pp. 264.
,
Kalbotyra: T 70 (2017): Kalbotyra
-
Ingrida Balčiūnienė,
Aleksandr N. Kornev,
Sergej R. Oganov,
Gerai ir silpnai skaitančių studentų kalbiniai ir kognityviniai rašytinio teksto suvokimo ypatumai | Text Comprehension in Good and Poor Readers: Cognitive and Linguistic Aspects
,
Kalbotyra: T 67 (2015): Kalbotyra
-
Marta Carretero,
Noun Phrases as expressions of evidentiality: an analysis of four English abstract nouns and their Spanish equivalents
,
Kalbotyra: T 69 (2016): Kalbotyra
-
Sylvia Kalina,
„Mikrofonas išjungtas“. Procesų modelio taikymas rengiant vertėjus žodžiu
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
Kirill Kozhanov,
Björn Wiemer,
A token-based investigation of verbal plurality in Lithuanian dialects
,
Kalbotyra: T 72 (2019): Kalbotyra
-
Jürgen Schiewe,
Sakinys– tekstas– diskursas. Pamąstymai apie teksto lingvistikos statusą ir uždavinius
,
Kalbotyra: T 60 (2009): Kalbotyra
-
Antanas Smetona,
Aurelija Usonienė,
Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje
,
Kalbotyra: T 64 (2012): Kalbotyra