1918–1944 METŲ LIETUVOS KNYGOS VEIKĖJŲ BIOGRAFISTIKOS ŠALTINIAI
Straipsniai
IVETA JAKIMAVIČIŪTĖ
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v48i0.8121
PDF

Kaip cituoti

JAKIMAVIČIŪTĖ, I. (2015). 1918–1944 METŲ LIETUVOS KNYGOS VEIKĖJŲ BIOGRAFISTIKOS ŠALTINIAI. Knygotyra, 48, 172-186. https://doi.org/10.15388/kn.v48i0.8121

Santrauka

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas: iveta.jakimaviciute@kf.vu.lt

Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti pagrindinius ir gausia informacija vertingus publikuotus 1918–1944 metų knygos veikėjų biografistikos šaltinius ir remiantis gautais rezultatais suformuluoti argumentuotas išvadas apie juos ir juose paskelbtą informaciją, susijusią su lietuvių knygos veikėjais.
Lietuvių tautinė kultūra aptariamu laikotarpiu buvo kuriama daugelio to meto iškilių asmenybių. Biografinių leidinių pagrindiniai kūrėjai, pagal kurių nužymėtus orientyrus buvo plėtojama ši tema, būtų prof. Vaclovas Biržiška, Ansas Bruožis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaižgantas. Straipsnyje analizuojami šių autorių parengti reikšmingi leidiniai, kurie tapo pagrindiniais knygos veikėjų biografistikos šaltiniais ir neprarado mokslinės vertės iki šiol. Juos galima laikyti pirmosios lietuviškos knygotyrinės biografistikos mokyklos atstovais, nubrėžusiais aiškią tyrimo kryptį ir sukūrusiais tolesnių mokslinių tyrinėjimų metodiką.
Svarbiu biografinės informacijos šaltiniu laikytina ir 1918–1944 metais Nepriklausomoje Lietuvoje ėjusi periodinė spauda: „Bibliografijos žinios“, „Mūsų Senovė“, „XXVII knygos mėgėjų metraštis“, „Kultūra“, „Literatūros naujienos“ ir kt.
Atlikus analizę prieita prie išvados, kad 1918–1944 metų knygos veikėjų biografistikos šaltiniai nėra gausūs. Jų rengimas ir publikavimas buvo ypač svarbus ir aktualus to meto kultūrai ir švietimui. Neabejotina, kad daug pastangų juos rengiant įdėjo J. Tumas-Vaižgantas, P. Ruseckas V. Biržiška ir kt. Šiam laikotarpiui buvo būdinga skaityti paskaitas apie asmenis, vėliau jas skelbti periodinėje spaudoje, o papildytas ar pakoreguotas išleisti atskiromis knygomis ar keliolikos puslapių knygelėmis. Darant tai skubotai dažnai pasitaikydavo netikslumų ar net išgalvotų faktų, o biografinės žinios būdavo fragmentiškos, pateikiami tik tam tikri epizodai ar jų nuotrupos. Tai ypač būdinga Vaižgantui, dėl to jis dažnai sulaukdavo kritikos.
Nors 1918–1944 metų leidiniai ir periodikos straipsniai dažniausiai rašyti ne moksliniais, bet publicistiniais sumetimais, nors jie nebuvo aukšto teorinio lygio ir išsamūs, nors juose trūko įžvalgų ir pačių rengėjų įvertinimo, vis dėlto čia tyrėjai ras ypač vertingų duomenų apie knygos veikėjus.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.