Kriminologinio žinojimo konstravimas: tarpdalykinių kriminologijos studijų formavimosi ir vykdymo patirtis Vilniaus universitete
Straipsniai
Aleksandras Dobryninas
Vilnius University, Lithuania
Jolanta Aleknevičienė
Vilnius University, Lithuania
Aušra Pocienė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2019-12-20
https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2019.7.4
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kriminologijos studijos
tarpdalykiškumas
konstrukcionistinė perspektyva

Kaip cituoti

DobryninasA., AleknevičienėJ. ir PocienėA. (2019) „Kriminologinio žinojimo konstravimas: tarpdalykinių kriminologijos studijų formavimosi ir vykdymo patirtis Vilniaus universitete“, Kriminologijos studijos, 70, p. 74-103. doi: 10.15388/CrimLithuan.2019.7.4.

Santrauka

 Straipsnyje iš socialinio konstrukcionizmo perspektyvos pristatomas dar mažai tyrinėtas modernios Lietuvos kriminologijos istorijos aspektas – kriminologinių studijų atsiradimas, formavimasis ir vystymasis Vilniaus universitete. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kontinento universitetuose, kriminologija paprastai buvo dėstoma teisės fakultetuose ir mokyklose. Tačiau Vilniaus universitete praeito šimtmečio paskutinį dešimtmetį susiklostė unikali situacija, kai Filosofijos fakultete kriminologinius kursus ėmė dėstyti sociologai ir psichologai, kurie nuo 1999 m., padedant Teisės fakulteto dėstytojams, pradėjo vykdyti sociologinės ir psichologinės pakraipos kriminologijos magistro studijų programas.
Vėliau sukaupta patirtis sudarė sąlygas 2017 m. atsirasti tarpdalykinėms kriminologijos bakalauro studijoms. Viena vertus, tokių studijų atsiradimas būtų neįmanomas be ilgamečio glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp Vilniaus universiteto sociologų, psichologų ir teisininkų, o kita vertus, – be aktyvaus jaunos kriminologų kartos, kurios nemaža atstovų dalis buvo minėtų magistro kriminologinių studijų absolventai, įsitraukimo į šį studijų organizavimo procesą. Straipsnyje pažymima, kad kriminologijos studijų atsiradimui ir formavimuisi didelę įtaką darė tiek bendros kriminologijos vystymosi tendencijos Europos ir Šiaurės Amerikos universitetuose, tiek konkreti Vakarų Europos akademinių institucijų bei jų atstovų metodinė pagalba ir organizacinė parama.
Straipsnio autoriai taip pat pristato ir detaliai aprašo tiek magistro, tiek bakalauro studijų kūrimo proceso eigą: įvardijami šių programų iniciatoriai ir rėmėjai, aptariama studijų programų sandara, analizuojama tarpdalykinė diegiamo kriminologinio žinojimo specifika bei apibrėžiamos formuojamos kriminologo profesijos kompetencijos. Straipsnyje įvardijami iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduriama arba artimiausiu laiku teks susidurti tiek programos vykdytojams, tiek jų studentams, taip pat ir jų galimi sprendimai, kurie leistų užtikrinti kokybiškų, šiuolaikinius poreikius atitinkančių kriminologijos studijų vystymąsi ir plėtrą.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.