Lingvistinės strategijos propagandiniuose tekstuose: tekstynu grįsta diskurso analizė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos propagandinių tekstų lingvistinės ypatybės, remiantis Propagandos ir dezinformacijos tekstynu, anotuotu pagal temas (naratyvus) ir propagandos technikas. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip kalbinės priemonės pasitelkiamos kuriant manipuliatyvią komunikaciją ir ideologinį poveikį. Analizė grindžiama diskurso analizės ir teksto lingvistikos metodais, leidžiančiais tirti propagandiniuose tekstuose vartojamas leksines, sintaksines, semantines ir retorines strategijas.

Straipsnyje aprašomas Propagandos ir dezinformacijos tekstynas, jo sudarymo principai ir struktūra, pristatomas anotavimo procesas, taikyti kriterijai bei metodologiniai sprendimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausių žodžių morfologinis žymėjimas (analizė pagal kalbos dalis) nėra pakankamai efektyvus daugumai propagandos technikų atpažinti, nors reikšminiai žodžiai padeda išskirti propagandos temas (naratyvus). Nustatyta, kad daliai propagandos technikų identifikuoti nepakanka nei būdingiausių lemų sąrašų sudarymo, nei leksinių sekų išgavimo, nes tie patys žodžiai dažnai kartojasi skirtinguose naratyvuose.

Remiantis leksikos analize, lengviausia atpažinti tokias propagandos technikas kaip emocinė raiška (emociniai ir / ar vertinamieji žodžiai, klijuojamos etiketės), supaprastinimas ir neapibrėžtumas (įvardžių vartojimas, modalumo žymikliai). Ribotos semantikos leksika būdinga Mojavimo vėliavos ir Reductio ad Hitlerum technikoms, o kolokacijų analizė ypač svarbi supaprastinimo technikai atpažinti, nes leidžia identifikuoti klišes ir šūkius. Taip pat nustatyta, kad dalis propagandos technikų tarpusavyje persidengia, todėl jų atpažinimas reikalauja kompleksinio kelių lingvistinių požymių derinimo. Tyrimo rezultatai prisideda prie gilesnio propagandinio diskurso veikimo mechanizmų supratimo ir gali būti taikomi akademiniuose tyrimuose bei kritinio medijų raštingumo ugdymui.