Alkūnės kanalo sindromo chirurginio gydymo rezultatai

Santrauka

Įvadas. Alkūnės kanalo tunelinis sindromas – antra po riešo kanalo sindromo dažniausiai diagnozuojama kompresinė viršutinės galūnės neuropatija ir dažniausiai nustatomas alkūninio nervo neurologinis sutrikimas. Tikslas – įvertinti pacientų, operuotų dėl alkūnės kanalo sindromo, chirurginio gydymo rezultatus, atliekant atvirąją dekompresiją. Metodika. Tiriamiesiems atlikta standartinė operacija – atvirasis chirurginis alkūnės kanalo atvėrimas (dekompresija in situ). Operacijos dieną ir po operacijos praėjus 3 mėn. ir 6 mėn. vertintas skausmas (verbalinė skausmo skalė), plaštakos ir rankos funkcija (QuickDASH), komplikacijos. Rezultatai. Klinikiniame tyrime dalyvavo 44 pacientai, iš jų – 28 (64 %) vyrai ir 16 (36 %) moterų. 50 proc. pacientų elektroneuromiografijos tyrimu nustatytas sunkaus laipsnio alkūninio nervo pažeidimas, likusiems – vidutinio laipsnio pažeidimas. Praėjus 3 mėn. po operacijos, moterims plaštakos funkcija pagerėjo vidutiniškai 42,046 balo (QuickDASH), vyrams – 15,454 balo (p < 0,05). Praėjus 6 mėn. po operacijos, rankos funkcija, palyginti su rezultatu prieš operaciją, moterims pagerėjo vidutiniškai 45,833 balo, vyrams – 20,000 balo (p < 0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vidutinio ir sunkaus laipsnio pažeidimų grupių nustatytas tik vertinant skausmą, remiantis VAS skale, praėjus 3 mėn. po operacijos (VAS balų vidurkiai – atitinkamai 1,2 ir 2,8). Praėjus 3–6 mėn. po operacijos, rankos funkcijos pagerėjimas teigiamai koreliavo su tiriamųjų amžiumi (p < 0,05). Vyresniems pacientams rankos funkcijos pagerėjimas nustatytas praėjus daugiau laiko po operacijos. Didesnį rankos funkcijos pagerėjimą (lyginant funkciją prieš operaciją ir praėjus 6 mėn. po operacijos), esant sunkiam pažeidimo laipsniui, patiria jaunesni asmenys. Išvados. In situ alkūninio nervo dekompresija – viena iš efektyviausių alkūninio nervo neuropatijos gydymo metodikų. Taikant šį chirurginio gydymo metodą, pagerėja plaštakos funkcija, sumažėja skausmas.