Termovizoriaus galimybės planuojant atlikti rekonstrukcinę operaciją, naudojant laisvąjį perforacinį lopą
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Adas Čepas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Mantas Fomkinas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Simas Gindriūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Kasparas Budreckis
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Loreta Pilipaitytė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Domantas Rainys
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Publikuota 2022-12-30
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2022.21.68
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

rekonstrukcinė chirurgija
perforacinis lopas
termovizorius
termograma

Kaip cituoti

1.
Čepas A, Fomkinas M, Gindriūnas S, Budreckis K, Pilipaitytė L, Rainys D. Termovizoriaus galimybės planuojant atlikti rekonstrukcinę operaciją, naudojant laisvąjį perforacinį lopą. LS [Internet]. 2022 Dec. 30 [cited 2024 Apr. 28];21(3-4):214-20. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/26687

Santrauka

Įvadas. Priešoperacinis ištyrimas ir operacijos plano sudarymas yra pagrindiniai sėkmingos operacijos žingsniai, atliekant rekonstrukcijas mikrochirurginiais audinių lopais. Šio tyrimo tikslas – palyginti išmaniesiems telefonams pritaikyto termovizoriaus diagnostinį suderinamumą su delniniu ultragarsiniu dopleriu, nustatant odą maitinančias perforantes, naudojant priekinį ir šoninį šlaunies lopą (ALT). Metodai. Diagnostinių tyrimų lyginamoji analizė atlikta 2020–2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Į tyrimą įtraukti klinikoje gydyti pacientai, kuriems buvo atliekamos rekonstrukcinės operacijos, naudojant ALT lopą, ir kraujagyslių sistemos ligų neturintys savanoriai, sutikę dalyvauti tyrime. Tiriamiesiems tipinėje ALT lopo zonoje buvo atliekamos dinaminės termogramos FLIR One PRO® termovizoriumi. Tiriamojo anketoje buvo pažymimas termogramose nustatytų „karštų taškų“ skaičius ir šių taškų atstumas nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio. Vėliau tyrimas pakartotas delniniu ultragarsiniu dopleriu ir atlikta „karštų taškų“ kontrolė. Apdorojus duomenis, atlikti jautrumo ir specifiškumo skaičiavimai. Tyrimo metodų sutariamumui nustatyti skaičiuotas Koheno kapos matas. Statistinei duomenų analizei taikytas IBM SPSS 23.0 paketas. Rezultatai. Iš viso ištirta 100 priekinio ir šoninio šlaunies lopo zonų. Termovizoriumi nustatyti 266 „karšti taškai“, delniniu ultragarsiniu dopleriu išskirtos 275 perforantės. Termovizoriumi nustatyti „karšti taškai“ delniniu ultragarsiniu dopleriu kaip odos perforantės patvirtinti 96,6 proc. atvejų. Termografijos jautrumas ir specifiškumas, nustatant odos perforantes, palyginti su delniniu ultragarsiniu dopleriu gautais rezultatais, siekė atitinkamai 93,5 proc. ir 96,9 proc. Tyrimų sutariamumo Koheno kapos matas – 0,095 (p = 0,001). Išvados. Termografinių vaizdų, gautų išmaniesiems telefonams pritaikytomis terminėmis kameromis, suderinamumas su doplerio ultragarso, dažniausiai taikytino perforantėms nustatyti, duomenimis yra aukštas. Be to, termografijos jautrumas ir specifiškumas nenusileidžia tradicinių metodų, taikytinų perforantėms nustatyti, analogiškiems rodikliams, taigi termografija gali būti laikoma naudingu priedu, taikant įprastus tyrimo metodus.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai