Straipsnyje analizuojamas neurozės diskursas prancūzų rašytojo Joriso-Karlo Huysmanso romane Atvirkščiai (1884). Nors neurozė kaip liga siejama su psichikos sutrikimais, tačiau romane ji įtraukiama ir į protagonisto genealogijos lauką ir kartu tampa kūrinio intrigos pakaitalu. Romane rašytojas, tiksliai vaizduodamas neurozės savybes ir ypatumus, parodo, kad ši liga suteikia Dezesentui ir tam tikrą postūmį kūrybos link. Nors piešdamas Dezesentą Huysmansas remiasi žmogaus fiziologija, būdinga natūralizmui, tačiau įkūnydamas priešpriešas, būdingas dekadentizmui, nuosekliai atskleidžia ir modernaus žmogaus gimimą. Su neuroze romane yra siejama ir Dezesento kaip dendžio situacija. Jo estetinė teorija grindžiama pojūčiais ir išmone. Neatsitiktinai neurozė, iškylanti kaip žmogaus kūno fizinė reakcija, sukelia protagonisto apmąstymus ir apie dvasinį skausmą, kuris liudija apie asmenybės vidinį skilimą.