Straipsnyje, remiantis komparatyvizmo atšakos imagologijos įžvalgomis, analizuojamas Vilniaus įvaizdis prancūzų rašytojo Josepho Arthuro Gobineau romane Plejados (1874). Reikia manyti, kad į šį romaną Vilniaus vardas pateko per paryžietės Olympe’os Chodzko novelę, kurios veiksmas kaip tik vyksta Vilniuje. Jo vertinimas priklauso nuo to, į kokį kontekstą jis patenka. Kai Vilnius lyginamas su prestižiniu Paryžiaus Sent Onorė (Saint-Honoré) kvartalu, jis neišvengiamai įgyja fobijos atspalvį, nes Vilnius tikrai negali prilygti Paryžiui. Lygiai taip pat Vilnių vertina ir markizo Kandejo (Candeuil) mylimoji Sofi Tonska. Markizas Kandejis (Candeuil) pasirenka savo gyvenamąja vieta Vilnių iš septynių galimų miestų visiškai atsitiktinai, mesdamas burtus. Toks personažo požiūris yra sietinas su idiokrazija. Kai romane autorius prabyla apie Vilnių, susiedamas jį su tiesiama geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Varšuva, tuomet yra juntamas jo filijos požiūris. Romane Vilnius vertinamas ne tik minėtais požiūriais, bet ir per markizo Kandejo (Candeuil) išsakytas mintis yra siejamas su esminėmis romano problemomis. Galiausiai visi šie požiūriai liudija, kad Vilniaus įvaizdis, kuris iš pirmo žvilgsnio romane yra atsitiktinis, iš tikrųjų yra susietas su visa romano sistema.