G. Nikolajevos romanas „Grumtynės žygyje" (Nauja „gamybinio romano" žanre)

Santrauka

Straipsnyje parodoma, kaip G. Nikolajevos knygoje „Grumtynės žygyje“ toliau vystoma svarbiausia tarybinėje literatūroje darbo tema ir kaip ji praturtina „gamybinio romano“ žanrą.

Palyginę keletą kūrinių apie ketvirtojo dešimtmečio-šeštojo dešimtmečio pradžios darbo žmones su knyga „Grumtynės žygyje“, matome, pavyzdžiui, kad knygų „Tankerio „Derbento“, „Tolyn nuo Maskvos“, „Urbūnai“, „Ieškotojai“ ir kitų autoriams gamybinės situacijos buvo iš esmės situacijos, savyje neturinčios prieštaravimų. G. Nikolajevai konfliktai darbe yra svarbių politinių, socialinių ir ekonominių prieštaravimų rezultatas ir priemonė jiems atskleisti. Naujasis požiūris paaiškina visas G. Nikolajevos romanų ypatybes.

Skirtingai nuo aukščiau išvardytų knygų, kuriose gamybiniai konfliktai užsibaigia savyje (pagrindinis veiksmas neišeina už tankeno, statybos, gamyklos ribų), „Grumtynės žygyje“ yra plataus epinio plano pasakojimas apie svarbiausius istorinius 1953-1954 m. įvykius ir problemas. „Gamybiniuose romanuose“ paprastai buvo kalbama apie atskiros įmonės kolektyvą. G. Nikolajevos knyga, kurioje yra arti 180 veikėjų (kartu su epizodiniais), perauga į pasakojimą apie liaudį, kovojančią vienoje iš pagrindinių grumtynių – žygyje į komunizmą. Knygos stilius, skirtingai nuo „gamybinių romanų“, pasižymi pirmiausia gilia polekste. Tai rodo, jog G. Nikolajeva stengėsi atskleisti antrąją, svarbiausią prieštaravimų gamyboje bei kaime pusę – visuomeninę ir politinę jų pusę. Tuo būdu „Grumtynes žygyje“ reikia laikyti istoriniu romanu, kai kuriais atžvilgiais priartėjusiu prie romano-epopėjos.

Romane „Grumtynės žygyje“ pastebimai platesnė gamybos sritis ir gilesnis estetinis jos įsisavinimas. Daugelyje pokario meto knygų socialinis-filosofinis mąstymas apie gamybinius santykius trukdė meniškai įsisavinti medžiagą apie gamybą. Neretai jose per mašinas nebuvo galima matyti žmogaus, iš jų dvelkė technologiniu natūralizmu. Žengusi tvirtą žingsnį į priekį, įprasminant darbo temą visuomeniniu-istoriniu atžvilgiu, G. Nikolajeva sugebėjo labiau įsigilinti į turimos apie gamybą medžiagos žmogiškąjį turinį, sėkmingiau pasinaudoti šia tipizavimo ir individualizavimo priemone. Išvardytos savybės įgalina „Grumtynes žygyje“ laikyti „gamybiniu“ romanu, puoselėjančiu geriausias tradicijas veikalų apie ketvirtojo dešimtmečio-šeštojo dešimtmečio pradžios darbo žmones.