Straipsnio tikslas – pristatyti metodiką, kurios pagrindu atliekama kalbos pasaulėvaizdžio rekonstrukcija pasitelkiant sisteminius duomenis (leksikografinius šaltinius). Siekiant šio tikslo pradžioje pristatomas lietuvių žodynų korpusas, aptariamos jų ypatybės, tarpusavio sąsajos, keliami klausimai dėl „leksikografinio pasaulėvaizdžio“ ribotumo, apžvelgiamos mokslininkų abejonės dėl šio tipo tyrimų objektyvumo ir moksliškumo bei pateikiama argumentų, pagrindžiančių tokių tyrimų prasmę. Antroje straipsnio dalyje pristatoma ir išsamiau aptariama leksikografinės analizės procedūra ir jos pagrindu mėginama parodyti, kokių duomenų gaunama iš žodynų. Nagrinėjant MOTINOS koncepto vaizdą, atspindėtą leksikografijoje, teigiama, kad leksikografiniai šaltiniai yra labai svarbūs koncepto rekonstrukcijai, o tokios analizės patikimumą garantuoja jos kompleksiškumas. Lietuvių žodynų korpusas yra aiškiai nukreiptas į liaudiškumą ir istoriškumą, todėl konceptų rekonstrukcijoje neišvengiamai atsiranda panchroninis aspektas.