Straipsnyje per redukcijos prizmę žvelgiama į praktinės fenomenologijos (M. van Manen), loginio atomizmo (L. Wittgenstein), rizominio judėjimo (G. Deleuze) bei antropoceninių nuotaikų žaidimą edukologijos mokslo žaidimų aikštelėje. Taip pat svarstoma šių madingų filosofinių metodologijų praktinis pasireiškimas bei galimos perspektyvos šių dienų ugdymo moksle. Straipsnio tekstas sujungia skirtingų metodologijų idėjas į kritinį žaidimą.