Straipsnio tikslas yra naujai pažvelgti į politinės laisvės principo modernioje demokratijoje problemą, iškylančią piliečių konformizmo ir abejingumo viešajam gyvenimui pavidalu. Mūsų siūlomas analitinis būdas – tai laisvės problemą suvokti ir nagrinėti moderniųjų laikų mąstytojų adaptuotu klasikinės drąsos dorybės aspektu. Viešojo gyvenimo nuosmukio demokratijoje aiškinimai paprastai susitelkia į politinių institucijų, atstovavimo mechanizmų arba pilietinės visuomenės ugdymo klausimus, tačiau retai reikšmingą dėmesį skiria piliečių kasdienių papročių ir dorybių veiksniui. Nematant demokratijos kaip unikalaus, socialinės lygybės idealu grįsto papročių tinklo, sunku deramai įvertinti reikšmingus šios santvarkos prieštaravimus politinės laisvės principui, ir dėl to išvados apie konformizmo reiškinio priežastis būna negalutinės. Drąsos dorybė yra patogus analitinis įrankis, leidžiantis taikliai ir spalvingai pamatyti demokratijai būdingų etinių prielaidų santykį su politinės laisvės principą palaikančiomis prielaidomis. Mūsų straipsnyje pasitelktas žiūrėjimo į laisvės problemą demokratinėje santvarkoje būdas leidžia tikėtis nestandartinių išvadų apie konformizmo reiškinio priežastis.