Už frazės „Landsbergis kolūkius sugriovė“: transformacija žemės ūkyje per kultūrinės traumos naratyvo prizmę*
Straipsniai
Valda Budreckaitė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2023-03-29
https://doi.org/10.15388/Polit.2022.109.4
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kolūkiai
žemės ūkis
privatizacija
posovietinė transformacija
kultūrinė trauma
naratyvas
Lietuva

Kaip cituoti

Budreckaitė, Valda. 2023. “Už frazės „Landsbergis kolūkius sugriovė“: Transformacija žemės ūkyje Per kultūrinės Traumos Naratyvo prizmę*”. Politologija 1 (109): 109-47. https://doi.org/10.15388/Polit.2022.109.4.

Santrauka

Siekiama atsakyti į klausimą, kas pasakojama apie vadinamąjį kolūkių „griovimą“, kaip pagrindžiamas neigiamas jo vertinimas, kaip šis vertinimas derinamas su neigiamu pačių kolūkių kaip sovietmečio fenomeno vertinimu. Atsispiriant nuo teorinių darbų, skirtų naratyvui bei traumai, suformuluojamas konceptualus įrankis – kultūrinės traumos naratyvo schema. Analizuojami kokybiniai interviu, surinkti Panevėžyje, Jonavoje ir jų apylinkėse 2021 m. vasarą. Daroma išvada, kad nors kolūkių egzistavimo pradžia matoma neigiamai, kolūkis vėlyvuoju sovietmečiu apibrėžiamas kaip darniai veikiantis vienetas. Remiantis naratyvu, transformacijos laikais įvyksta staigi šio vieneto dezintegracija ir būtent staigus bei brutalus įvykio pobūdis vertinamas neigiamai. Kaip pagrindinės aukos įvardijami eiliniai kaimo žmonės. Nurodomų kaltininkų gretas galima padalyti į dvi dalis. Pirmoji – vietiniai gyventojai: dažniausiai minimi buvę kolūkių pirmininkai ir kiti vietiniai lyderiai, taip pat vadinamieji „gudresnieji“. Antroji – valstybės valdžia ir Vytautas Landsbergis, kuriems priskiriamas lemtingas vaidmuo. Tarp informantų galima išskirti ir savotišką kritikų grupę: jos atstovai nepalankiai vertino kolūkius, nedalydami jų egzistavimo į laikotarpius, ir atsiribojo nuo paplitusio kalbėjimo apie jų „griūtį“. Visgi kai kurie kritikuojantieji patys pritariamai pakartojo elementų iš kultūrinės traumos naratyvo.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.