Straipsnyje nagrinėjamos trys su liberalizmo politinės doktrinos tapatumu susijusios problemos: pateikiama liberalizmo esmės samprata, apibūdinami pagrindiniai iššūkiai šiuolaikinės liberalizmo politinės filosofijos tapatumui ir bandomos nustatyti kai kurios pagrindinės šios filosofijos raidos tendencijos. Normatyvinį liberalizmo politinės doktrinos branduolį charakterizuoja penkios pagrindinės idėjos - individuali laisvė, žmogaus teisės, lygybė, teisingumas ir moralinis pliuralizmas.
Kaip reikšmingiausi iššūkiai liberalizmo politinės filosofijos tapatumui nurodomos J. Shklar, R. Rorty, J. Gray, vėlyvojo J. Rawlso ir J. Razo koncepcijos. Straipsnyje bandoma pagrįsti mintį, kad liberalizmo politinė filosofija šiuo metu pereina prie platesnės, metodologinio individualizmo rėmus peržengiančios socialinės filosofijos. Akcentuodami kolektyvinių gėrybių, bendruomenės ir politinės kultūros reikšmę, liberalai priartėja prie kai kurių tradiciškai konservatizmo politinei filosofijai priskiriamų nuostatų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.